Angoloje, Kuanza up\u0117je ties S\u00e3o Pedro da Quilemba Kuanza Norte provincijoje, statoma Caculo Caba\u00e7a hidroelektrin\u0117 jau dabar vadinama viena ambicingiausi\u0173 \u0161alies energetikos investicij\u0173. Projekt\u0105 \u012fgyvendina Kinijos konsorciumas CGGC, o planuojama elektrin\u0117s galia sieks 2 172 megavatus.<\/p>\n
Tai leist\u0173 Caculo Caba\u00e7a aplenkti iki \u0161iol galingiausi\u0105 Angolos hidroenergetikos objekt\u0105 La\u00faca u\u017etvank\u0105, kurios \u012frengtoji galia yra 2 070 megavat\u0173. Nors pati pagrindin\u0117 u\u017etvanka bus fizi\u0161kai ma\u017eesn\u0117 nei La\u00faca, jos energetinis paj\u0117gumas tur\u0117t\u0173 tapti nauju \u0161alies rekordu.<\/p>\n
Pagal dabartinius planus pirmoji turbina tur\u0117t\u0173 b\u016bti paleista 2027 metais, o visas kompleksas pilnai prad\u0117ti veikti 2028 metais. Statyboms art\u0117jant prie svarbiausi\u0173 etap\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad b\u016bsimas tvenkinys u\u017elies ne tik dal\u012f sl\u0117nio, bet ir i\u0161skirtin\u0119 archeologin\u0119 vietov\u0119.<\/p>\n
Statyb\u0173 zonoje darbuotojai aptiko radini\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u012f teritorij\u0105 buvo pakviesti archeologai. Vykdant gelb\u0117jamuosius kasin\u0117jimus nustatyta, kad \u010dia slypi seniausi iki \u0161iol \u017einomi akmeniniai statiniai centrin\u0117je Angoloje, taip pat akmenin\u0117s platformos, sien\u0173 fragmentai ir pilkapiai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, rasta ir seniausi\u0173 datuot\u0173 palaidojim\u0173 Angoloje, taip pat kremavimo vieta, kurios analog\u0173 \u0161alies archeologijoje iki \u0161iol nefiksuota. D\u0117l b\u016bsim\u0173 u\u017eliejam\u0173 teritorij\u0173 tyr\u0117jai tur\u0117jo ribot\u0105 laik\u0105 surinkti duomenis, dokumentuoti radinius ir \u012fvertinti j\u0173 kontekst\u0105.<\/p>\n
Naujausioje studijoje, paskelbtoje mokslo leidinyje Journal of Field Archaeology, apra\u0161oma, kad identifikuota 117 akmenini\u0173 konstrukcij\u0173 sankaup\u0173, \u012fskaitant pilkapius. Radiokarboninis datavimas parod\u0117, jog dalis palaidojim\u0173 siekia XV am\u017eiaus prad\u017ei\u0105, tai yra laikotarp\u012f iki portugal\u0173 atvykimo \u012f Angol\u0105, ir kei\u010dia ankstesnes prielaidas, kad pana\u0161i architekt\u016bra regione atsirado tik XVI am\u017eiuje.<\/p>\n
Dalies pilkapi\u0173 viduje i\u0161liko \u017emoni\u0173 palaik\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 kalb\u0117ti apie pla\u010di\u0105 laidojimo kra\u0161tovaizd\u017eio sistem\u0105. Tyr\u0117jai apra\u0161\u0117 skirtingas laidojimo pozas, tarp j\u0173 ir s\u0117dim\u0105 pad\u0117t\u012f su pritrauktais keliais, kuri Angoloje da\u017enai siejama su elito sluoksniais.<\/p>\n
Netik\u0117tumu tapo tai, kad greta palaik\u0173 nerasta gausi\u0173 prabangi\u0173 \u012fkapi\u0173, o vietoje j\u0173 aptikta kasdieni\u0173 objekt\u0173, toki\u0173 kaip malimo akmenys, keramika ir gele\u017eies fragmentai. Mokslininkai svarsto, kad tai gali rodyti sud\u0117tingesn\u0119 \u0161i\u0173 palaidojim\u0173 prasm\u0119 ir u\u017euominas apie platesnius socialinius vaidmenis, galb\u016bt \u012fskaitant ir moter\u0173 status\u0105 bendruomen\u0117je.<\/p>\n
Vienu i\u0161 i\u0161skirtiniausi\u0173 radini\u0173 \u012fvardijami sudegusios ir sudau\u017eytos urnos liku\u010diai su kremuotais kaukol\u0117s ir dant\u0173 fragmentais. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks aptikimas Angoloje neturi tiesiogini\u0173 analog\u0173, o interpretacijai gali b\u016bti svarb\u016bs istoriniai \u0161altiniai, kuriuose pana\u0161\u016bs indai siejami su priesaik\u0173 ar aukojimo ceremonijomis.<\/p>\n
Nors dal\u012f teritorijos artimiausiais metais u\u017elies b\u016bsimasis tvenkinys, archeologai nurodo aptik\u0119 ir daugiau akmenini\u0173 konstrukcij\u0173 u\u017e numatomos u\u017eliejimo zonos rib\u0173. Tai suteikia galimyb\u0119 t\u0119sti tyrimus ir geriau suprasti Angolos prie\u0161kolonijin\u0119 istorij\u0105, kuri iki \u0161iol i\u0161lieka menkai dokumentuota.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Angoloje statoma rekordini\u0173 gali\u0173 Caculo Caba\u00e7a hidroelektrin\u0117 atv\u0117r\u0117 sensacing\u0105 radin\u012f \u2013 prie\u0161 u\u017eliejant sl\u0117n\u012f archeologai aptiko unikalias XV am\u017eiaus…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42755,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[33005,850,33006,33009,33008,5167,33007],"miestas":[],"class_list":["post-42754","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-angola","tag-archeologija","tag-caculo-cabaca","tag-cggc","tag-gelbejamieji-kasinejimai","tag-hidroelektrines","tag-kuanza-upe"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42754","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42754"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42754\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42755"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42754"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}