Tai vienas i\u0161 t\u0173 darb\u0173, kuriuose teorin\u0117 fizika s\u0105moningai m\u0117gina vienu metu i\u0161spr\u0119sti dvi dideles m\u012fsles. Viena j\u0173 \u2013 informacijos paradoksas juodosiose skyl\u0117se, jau de\u0161imtme\u010dius keliantis \u012ftamp\u0105 tarp kvantin\u0117s mechanikos ir gravitacijos. Kita \u2013 elektrosilpnoji skal\u0117 ir klausimas, i\u0161 kur atsiranda su Higso lauku siejama vert\u0117. Naujas Slovakijos moksl\u0173 akademijos tyr\u0117j\u0173 pasi\u016blymas teigia, kad abu \u0161ie klausimai gali tur\u0117ti vien\u0105 geometrin\u0119 \u0161akn\u012f: septynmat\u0119 erdv\u0119 su vadinam\u0105ja torsija.<\/p>\n
Skamba tarsi kosmologijos ir matematin\u0117s fantazijos paribiai, ta\u010diau autoriai tai pateikia ne kaip metafor\u0105. Jie apra\u0161\u0117 model\u012f, publikuot\u0105 \u017eurnale General Relativity and Gravitation<\/em>, kuriame juodoji skyl\u0117 savo \u201egyvenimo\u201c nebaigia visi\u0161kai i\u0161nykdama. Pasak j\u0173, paskutin\u0117je Hawkingo garavimo stadijoje atsiranda atst\u016bmimo efektas, sustabdantis proces\u0105 ir paliekantis stabil\u0173 likut\u012f. B\u016btent jis, anot tyr\u0117j\u0173, gal\u0117t\u0173 i\u0161saugoti informacij\u0105, kuri klasikin\u0117je interpretacijoje, regis, prapuola negr\u012f\u017etamai.<\/p>\n \u012edomiausia tai, kad ta pati geometrin\u0117 konstrukcija, kaip teigiama, nat\u016braliai veda ir prie ma\u017edaug 246 GeV elektrosilpnosios skal\u0117s \u2013 vert\u0117s, tiesiogiai susijusios su Higso lauko vakuumine tik\u0117tin\u0105ja verte. Kitaip tariant, vietoje dviej\u0173 atskir\u0173 paslap\u010di\u0173 gauname u\u017euomin\u0105, kad gamta gal\u0117jo jas \u201eu\u017erakinti\u201c tame pa\u010diame seife \u2013 tik reik\u0117jo \u012f spyn\u0105 pa\u017evelgti i\u0161 auk\u0161tesnio matmens perspektyvos.<\/p>\n Pradinis ta\u0161kas gerai \u017einomas. Pra\u0117jusio am\u017eiaus 8-ajame de\u0161imtmetyje S. Hawkingas parod\u0117, kad juodosios skyl\u0117s n\u0117ra absoliu\u010diai juodos \u2013 jos skleid\u017eia spinduliuot\u0119 ir per labai ilg\u0105 laik\u0105 praranda mas\u0119. Problema ta, kad jei toks objektas visi\u0161kai i\u0161garuoja, informacija apie visk\u0105, kas \u012f j\u012f pateko, tarsi i\u0161nyksta kartu su juod\u0105ja skyle. Tai prie\u0161tarauja vienam pagrindini\u0173 kvantin\u0117s mechanikos princip\u0173 \u2013 informacij\u0105 sunaikinti netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fmanoma.<\/p>\n Naujasis modelis remiasi septynmat\u0117je erdv\u0117je formuluojama Einsteino\u2013Cartano teorija. Skirtingai nei bendroji reliatyvumo teorija, ji leid\u017eia ne tik erdv\u0117laikio kreivum\u0105, bet ir jo \u201esusisukim\u0105\u201c, vadinam\u0105 torsija. B\u016btent torsija, pasak autori\u0173, ekstremaliomis \u2013 Plancko mastelio \u2013 tankio s\u0105lygomis tur\u0117t\u0173 generuoti atst\u016bmimo j\u0117g\u0105. Vietoje \u201ekosminio duomen\u0173 i\u0161trynimo\u201c atsiranda savoti\u0161kas saugiklis: juodoji skyl\u0117 nustoja trauktis ir palieka stabil\u0173 likut\u012f. Jo mas\u0117, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, b\u016bt\u0173 apie 9 \u00d7 10\u221241<\/sup> kg.<\/p>\n Toks po\u017ei\u016brio pokytis \u012fdomus: da\u017ename populiariame vaizdinyje juodoji skyl\u0117 veikia kaip pramonin\u0117 smulkintuv\u0117, visk\u0105 sunaikinanti am\u017eiams. \u010cia ji labiau primena ugn\u012f atlaikius\u012f \u0161arvuot\u0105 seif\u0105: i\u0161or\u0117je \u2013 katastrofa, bet viduje ka\u017ekas i\u0161lieka. Ir b\u016btent tas \u201eka\u017ekas\u201c es\u0105 yra svarbiausia, nes be materialaus ar geometrinio informacijos ne\u0161iklio paradoksas sugr\u012f\u017eta per kit\u0105 gal\u0105.<\/p>\n Autoriai teigia, kad stabilus juodosios skyl\u0117s likutis neb\u016bt\u0173 vien \u201enegyva\u201c liekana. J\u0173 interpretacijoje toks likutis gal\u0117t\u0173 saugoti informacij\u0105 per vadinam\u0173j\u0173 kvazinormali\u0173j\u0173 mod\u0173 spektr\u0105 \u2013 tai b\u016bdingi virpesiai, susij\u0119 su geometrija ir torsijos lauku. \u0160ie virpesiai ir atlikt\u0173 egzoti\u0161ko duomen\u0173 ne\u0161iklio vaidmen\u012f.<\/p>\n Darbo tekste pateikiamas ir konkretus \u012fvertis: likutis po Saul\u0117s mas\u0117s juod\u0105ja skyle, anot autori\u0173, gal\u0117t\u0173 talpinti apie 1,515 \u00d7 1077<\/sup> kubit\u0173 informacijos. Toks skai\u010dius parodo modelio ambicij\u0105 \u2013 tai ne miglota u\u017euomina, kad \u201egalb\u016bt ka\u017ekas i\u0161lieka\u201c, bet bandymas nurodyti mechanizm\u0105 ir \u201ekosminio sand\u0117lio\u201c talp\u0105.<\/p>\n \u017dinoma, tai vis dar n\u0117ra galutinis klausimo u\u017edarymas. Tai teorinis pasi\u016blymas, o ne eksperimentinis triumfas. Jei teigiama, kad informacija nei\u0161nyksta, anks\u010diau ar v\u0117liau reikia parodyti, kur ji laikoma ir kaip \u201esuarchyvuojama\u201c. \u0160iame darbe archyvaro vaidmen\u012f perima auk\u0161tesni\u0173 matmen\u0173 geometrija.<\/p>\n Provokuojamiausia darbo dalis, vis d\u0117lto, susijusi ne su juodosiomis skyl\u0117mis, o su daleli\u0173 fizika. Tyr\u0117jai ra\u0161o, kad \u201esuma\u017einus\u201c teorij\u0105 i\u0161 septyni\u0173 matmen\u0173 iki keturi\u0173, tas pats geometrinis aparatas nat\u016braliai i\u0161veda elektrosilpn\u0105j\u0105 skal\u0119 apie 246 GeV. \u0160i vert\u0117 siejama su Higso lauko vakuumine tik\u0117tin\u0105ja verte, nuo kurios priklauso, kad elementariosios dalel\u0117s n\u0117ra bemasiai \u201e\u0161e\u0161\u0117liai\u201c.<\/p>\n Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia bandym\u0105 sukurti geometrij\u0105, kuri ne tik \u201esutvarko\u201c Hawkingo garavimo pasekmes, bet ir paai\u0161kina, kod\u0117l daleli\u0173 pasaulyje atsiranda b\u016btent toks energijos mastelis. Tai dr\u0105sus teiginys, nes hierarchijos problema ir elektrosilpnosios skal\u0117s kilm\u0117 yra vienos i\u0161 t\u0173 m\u012fsli\u0173, kurios jau seniai ver\u010dia fizikus ie\u0161koti vis nauj\u0173 teorini\u0173 r\u0117m\u0173.<\/p>\n \u0160is modelis leid\u017eia manyti, kad daleli\u0173 mas\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti geometrijos savybi\u0173 padarinys, o ne atskiras \u201etriukas\u201c, \u012fterptas v\u0117lesniame Visatos \u201ekonstravimo\u201c etape. Ambicija did\u017eiul\u0117, ta\u010diau toks pat didelis i\u0161lieka atstumas tarp matematinio nuoseklumo ir patvirtinimo gamtoje.<\/p>\n Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad su papildomais matmenimis siejami Kaluza\u2013Kleino su\u017eadinimai tur\u0117t\u0173 mases apie 8,6 \u00d7 1015<\/sup> GeV. Tai nepalyginamai vir\u0161ija Did\u017eiojo hadron\u0173 greitintuvo galimybes, tod\u0117l greito patvirtinimo akceleratoriniais eksperimentais \u010dia nesitikima.<\/p>\n Vis d\u0117lto modelis neb\u016btinai yra visi\u0161kai netestuojamas. Tyr\u0117jai mini kelis galimus p\u0117dsakus: stabil\u016bs Plancko mastelio liku\u010diai gal\u0117t\u0173 sudaryti dal\u012f tamsiosios med\u017eiagos, o septynmat\u0117s geometrijos \u201e\u012fspaudai\u201c gal\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017era\u0161yti kosminiame mikrobang\u0173 fone arba pirmyk\u0161t\u0117se gravitacin\u0117se bangose. Kitaip tariant, jei laboratorija tyli, belieka klausti pa\u010dios Visatos \u2013 ji ne tokia pasiekiama kaip sinchrotronas, ta\u010diau turi gerokai ilgesn\u0119 atmint\u012f.<\/p>\n \u0160iuolaikin\u0117 fizika kartais primena komand\u0105 puiki\u0173 specialist\u0173, s\u0117din\u010di\u0173 atskiruose kambariuose ir kiekvien\u0105 kamuoja savos kriz\u0117s: vieni sprend\u017eia juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 galvos\u016bkius, kiti \u2013 Higso lauko klausimus, treti \u2013 tamsi\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105. Tokie modeliai yra bandymas atverti duris tarp t\u0173 kambari\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tai vienas i\u0161 t\u0173 darb\u0173, kuriuose teorin\u0117 fizika s\u0105moningai m\u0117gina vienu metu i\u0161spr\u0119sti dvi dideles m\u012fsles. Viena j\u0173 \u2013 informacijos paradoksas juodosiose skyl\u0117se, jau de\u0161imtme\u010dius keliantis \u012ftamp\u0105 tarp kvantin\u0117s mechanikos ir gravitacijos. Kita \u2013 elektrosilpnoji skal\u0117 ir klausimas, i\u0161 kur atsiranda su Higso lauku siejama vert\u0117. Naujas Slovakijos moksl\u0173 akademijos tyr\u0117j\u0173 pasi\u016blymas teigia, kad abu […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4299,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4298","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4298\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4299"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4298"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Juodoji skyl\u0117, kuri nei\u0161nyksta iki galo<\/h2>\n
Septyni matmenys kaip informacijos archyvas<\/h2>\n
Netik\u0117tas trumpasis kelias iki Higso lauko<\/h2>\n
Gra\u017ei teorija, bet atsiskaityti reik\u0117s su kosmosu<\/h2>\n