Stresin\u0117je situacijoje organizmas \u012fjungia vadinam\u0105j\u0105 kovok arba b\u0117k reakcij\u0105: antinks\u010diai i\u0161skiria adrenalin\u0105 ir kortizol\u012f. \u0160ie hormonai trumpam padidina kraujosp\u016bd\u012f, pagreitina \u0161irdies ritm\u0105 ir pakelia gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje, kad k\u016bnas b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119s veikti.<\/p>\n
Problema prasideda tada, kai \u012ftampa tampa kasdienybe ir streso hormon\u0173 lygis i\u0161lieka padid\u0117j\u0119s savaites ar m\u0117nesius. Tuomet gali sutrikti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, vir\u0161kinimo, imunin\u0117s bei nerv\u0173 sistem\u0173 veikla, o simptomai ima priminti \u012fvairias ligas.<\/p>\n
Vieni da\u017eniausi\u0173 po\u017eymi\u0173 yra \u012ftampos tipo galvos skausmai ir nuolatinis raumen\u0173 susikaustymas. Skausmas neretai juntamas tarsi spaudimas kaktos ar pakau\u0161io srityje, o kartu atsiranda kaklo, pe\u010di\u0173, nugaros sustingimas, kartais ir dant\u0173 grie\u017eimas miegant.<\/p>\n
\u0160irdis taip pat reaguoja \u012f ilgalaik\u0119 \u012ftamp\u0105: gali pasireik\u0161ti \u0161irdies plakimas, permu\u0161imai, epizodi\u0161kai padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. Tokie poj\u016b\u010diai g\u0105sdina, nes gali b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f \u0161irdies lig\u0173 simptomus, tod\u0117l j\u0173 nereik\u0117t\u0173 automati\u0161kai priskirti vien stresui.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau b\u016bdingi ir vir\u0161kinimo sutrikimai, nes smegenys ir \u017earnynas nuolat \u201ebendrauja\u201c vadinam\u0105ja smegen\u0173 ir \u017earnyno a\u0161imi. D\u0117l to \u012ftampa gali i\u0161provokuoti pilvo skausmus, pykinim\u0105, r\u0117men\u012f, viduriavim\u0105 ar viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105, o sergant dirgliosios \u017earnos sindromu simptomai da\u017enai sustipr\u0117ja.<\/p>\n
L\u0117tinis stresas da\u017enai pirmiausia smogia miegui: sunku u\u017emigti, nakt\u012f da\u017enai prabundama arba atsikeliama pernelyg anksti. Miego tr\u016bkumas palaiko u\u017eburt\u0105 rat\u0105, nes prastesn\u0117 savijauta didina dirglum\u0105, blogina atmint\u012f, d\u0117mesio koncentracij\u0105 ir ma\u017eina darbingum\u0105.<\/p>\n
Nuolatinis nuovargis, net ir i\u0161miegojus pakankamai valand\u0173, taip pat yra tipi\u0161kas signalas. Organizmas ilgai veikiamas \u012ftampos re\u017eimu pras\u010diau atsistato, tod\u0117l kasdieniai darbai tampa sunkesni, o j\u0117gos atsinaujina l\u0117\u010diau.<\/p>\n
Ilgalaik\u0117 \u012ftampa gali slopinti imunin\u0119 sistem\u0105, tod\u0117l \u017emon\u0117s da\u017eniau serga infekcijomis, ilgiau sveiksta ir pastebi l\u0117tesn\u012f \u017eaizd\u0173 gijim\u0105. Kai kuriems prisideda odos problemos, pavyzd\u017eiui, pa\u016bm\u0117ja akn\u0117, atopinis dermatitas, \u017evynelin\u0117 ar dilg\u0117lin\u0117, o po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 nuo stipraus streso epizodo gali sustipr\u0117ti plauk\u0173 slinkimas.<\/p>\n
Stresas paveikia ne tik k\u016bn\u0105, bet ir psichik\u0105: did\u0117ja irzlumas, nerimas, atsiranda sunkum\u0173 priimant sprendimus, krenta nuotaika. Jei tokia b\u016bsena u\u017esit\u0119sia, gali did\u0117ti nerimo sutrikim\u0173 ar depresijos rizika.<\/p>\n
Net jei simptomai sutampa su stresui b\u016bdingais po\u017eymiais, savidiagnostika gali b\u016bti pavojinga. Gydytojo konsultacija ypa\u010d svarbi, jei negalavimai atsirado pirm\u0105 kart\u0105, stipr\u0117ja, t\u0119siasi ilg\u0105 laik\u0105 arba trukdo kasdieniam gyvenimui.<\/p>\n
Ypa\u010d skubiai pagalbos reikia, jei kartu pasirei\u0161kia kr\u016btin\u0117s skausmas, dusulys, alpimas, gausus kraujavimas, auk\u0161ta temperat\u016bra, neai\u0161kus staigus svorio kritimas ar intensyvus, naujas skausmas. Tokiais atvejais pirmiausia b\u016btina atmesti b\u016bkles, kurioms reikalingas gydymas, o tik tada ie\u0161koti ry\u0161io su stresu.<\/p>\n
\u201eStresas gali imituoti daugel\u012f lig\u0173, tod\u0117l svarbiausia ne nura\u0161yti visko nervams, o \u012fvertinti, ar n\u0117ra pavojing\u0173 signal\u0173\u201c, \u2013 sako gydytojai, pabr\u0117\u017eiantys, kad tyrimai ir objektyvus \u012fvertinimas padeda pasirinkti tinkam\u0105 keli\u0105.<\/p>\n
Visi\u0161kai pa\u0161alinti stres\u0105 i\u0161 gyvenimo sunku, ta\u010diau jo poveik\u012f galima suma\u017einti. Geriausiai veikia reguliarus fizinis aktyvumas, miego re\u017eimo stabilizavimas, subalansuota mityba, ma\u017eesnis alkoholio ir nikotino vartojimas, taip pat kv\u0117pavimo pratimai, meditacija, atsipalaidavimo technikos ir socialinis palaikymas.<\/p>\n
Jei \u012ftampa trunka m\u0117nesius ir pradeda riboti kasdien\u012f funkcionavim\u0105, verta kreiptis \u012f psicholog\u0105 ar psichoterapeut\u0105. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentin\u012f gydym\u0105, ypa\u010d jei ry\u0161k\u016bs nerimo ar depresijos simptomai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
L\u0117tinis stresas gali pasireik\u0161ti galvos skausmais, \u0161irdies plakimu, vir\u0161kinimo b\u0117domis ir nemiga \u2013 paai\u0161kiname, kada tai pavojinga ir k\u0105 daryti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":42995,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[5151,7497,3205,4488,3070,5152,33179],"miestas":[],"class_list":["post-42994","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-depresija","tag-dirgliosios-zarnos-sindromas","tag-kortizolis","tag-letinis-stresas","tag-nemiga","tag-nerimo-sutrikimai","tag-sirdies-plakimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42994","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42994"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42994\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42995"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42994"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42994"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42994"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=42994"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}