Po pusantro \u0161imtme\u010dio hipotezi\u0173, debat\u0173 ir tarpusavyje prie\u0161taraujan\u010di\u0173 teorij\u0173 geologai paskelb\u0117 prover\u017e\u012f ai\u0161kinantis vien\u0105 \u012fdomiausi\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos kra\u0161tovaizd\u017eio rei\u0161kini\u0173. Pagrindinis klausimas buvo paprastas, ta\u010diau gluminantis: kod\u0117l ir kaip Green River \u201eprasikirto\u201c per kaln\u0173 masyv\u0105, tarsi tek\u0117dama \u201e\u012f kaln\u0105\u201c, u\u017euot, kaip \u012fprasta, aplenkusi kalnus.<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys buvo \u017einomas dar XIX am\u017eiaus antroje pus\u0117je. 1869 metais keliautojas ir tyrin\u0117tojas John Wesley Powell, leisdamasis istorine kelione vandeniu, pirmasis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas atrod\u0117 prie\u0161taraujant esminiams skys\u010di\u0173 jud\u0117jimo d\u0117sniams: up\u0117 kirto kalnus, kuriuos, regis, logi\u0161ka b\u016bt\u0173 apeiti pla\u010diu lanku.<\/p>\n
Kaip pabr\u0117\u017eia mokslininkai, up\u0117 niekada i\u0161 ties\u0173 netek\u0117jo \u201e\u012f kaln\u0105\u201c tiesiogine prasme. Ta\u010diau ma\u017edaug 160 kilometr\u0173 ilgio atkarpoje jos dabartin\u0117 vaga driekiasi gilyn \u012f Uinta kalnag\u016bbr\u012f ir j\u012f kerta, o ne apiplaukia. Nenuostabu, kad tai ilgai k\u0117l\u0117 gin\u010dus ir skatino \u012fvairias interpretacijas, ta\u010diau ilgai tr\u016bko atsakymo \u012f esmin\u012f klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l susiklost\u0117 b\u016btent toks mar\u0161rutas.<\/p>\n
Galimas paai\u0161kinimas pateiktas mokslo \u017eurnale \u201eJournal of Geophysical Research: Earth Surface\u201c<\/em> publikuotame tyrime. Jo autoriai teigia, kad atsakymo reikia ie\u0161koti gerokai giliau nei vien pavir\u0161in\u0117je erozijoje: esminis veiksnys buvo ne pats kalnas, o procesai po juo \u2013 \u017dem\u0117s mantijoje.<\/p>\n Tyr\u0117j\u0173 teigimu, up\u0117s tras\u0105 gal\u0117jo nulemti procesas, vadinamas litosferos \u201ela\u0161\u0117jimu\u201c. Tai geologinis mechanizmas, kai itin tankios uolienos apatin\u0117je litosferos plok\u0161\u010di\u0173 dalyje palaipsniui atsiskiria ir grimzta \u012f \u017dem\u0117s mantij\u0105 \u2013 tarsi tir\u0161to medaus la\u0161ai, nuslystantys nuo \u0161auk\u0161to.<\/p>\n Kai sunkus materialas atskyla nuo apatin\u0117s plutos dalies, vir\u0161 jo esantis pavir\u0161ius laikinai nus\u0117da. Taip susiformuoja \u017eemesn\u0117 teritorija, kuri\u0105 lengviau ardyti erozijai. Pasak mokslinink\u0173, b\u016btent tai ir gal\u0117jo sudaryti s\u0105lygas Green River tek\u0117ti per dabartini\u0173 Uinta kaln\u0173 teritorij\u0105 tuo metu, kai \u0161ie buvo \u017eemesni ir labiau suplok\u0161t\u0117j\u0119, o v\u0117liau v\u0117l pakilo.<\/p>\n Naujajame tyrime sujungti seismin\u0117s tomografijos duomenys, kompiuterinis modeliavimas ir topografijos analiz\u0117s. Tai leido po Uinta kalnag\u016bbriu, ma\u017edaug 200 kilometr\u0173 gylyje, aptikti pla\u010di\u0105, v\u0117sesn\u0119 anomalij\u0105. Mokslininkai j\u0105 interpretavo kaip atsiskyrusios litosferos med\u017eiagos liku\u010dius.<\/p>\n Analiz\u0117 rodo, kad \u0161is litosferos fragmentas \u012f mantij\u0105 gal\u0117jo nuslinkti prie\u0161 2\u20135 milijonus met\u0173 \u2013 tai sutampa su laikotarpiu, kai, sprend\u017eiant i\u0161 geomorfologini\u0173 po\u017eymi\u0173, Green River prad\u0117jo kirsti kalnag\u016bbr\u012f.<\/p>\n Kai sunkus materialas nuslinko, pavir\u0161ius nus\u0117do, o up\u0117 gal\u0117jo intensyviai ardyti reljef\u0105 ir formuoti gilius kanjonus. V\u0117liau, kai tankioji med\u017eiaga \u201edingo\u201c mantijoje, kar\u0161tesn\u0117s ir ma\u017eesnio tankio uolienos pak\u0117l\u0117 pavir\u0161i\u0173, suformuodamos dabartines Uinta auk\u0161tumas. D\u0117l to \u0161iandien up\u0117 meandruoja reljefe, kuris i\u0161 \u0161alies gali atrodyti tarsi senesni\u0173 kaln\u0173 \u201e\u012fkalinta\u201c sl\u0117nyje.<\/p>\n Ankstesn\u0117s teorijos si\u016bl\u0117 \u012fvairius paai\u0161kinimus: nuo id\u0117jos, kad up\u0117 egzistavo dar iki kaln\u0173 i\u0161kilimo, iki hipotezi\u0173 apie nuos\u0117d\u0173 kaupim\u0105si, gal\u0117jus\u012f keisti sl\u0117nio auk\u0161t\u012f. Ta\u010diau naujas ai\u0161kinimas teigia, kad svarbiausi poky\u010diai vyko giliai po pavir\u0161iumi.<\/p>\n \u0160altinis: \u201eLe Monde\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Po pusantro \u0161imtme\u010dio hipotezi\u0173, debat\u0173 ir tarpusavyje prie\u0161taraujan\u010di\u0173 teorij\u0173 geologai paskelb\u0117 prover\u017e\u012f ai\u0161kinantis vien\u0105 \u012fdomiausi\u0173 \u0160iaur\u0117s Amerikos kra\u0161tovaizd\u017eio rei\u0161kini\u0173. Pagrindinis klausimas buvo paprastas, ta\u010diau gluminantis: kod\u0117l ir kaip Green River \u201eprasikirto\u201c per kaln\u0173 masyv\u0105, tarsi tek\u0117dama \u201e\u012f kaln\u0105\u201c, u\u017euot, kaip \u012fprasta, aplenkusi kalnus. \u0160is rei\u0161kinys buvo \u017einomas dar XIX am\u017eiaus antroje pus\u0117je. 1869 metais keliautojas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4301,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4300","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4300","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4300"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4300\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4301"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4300"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4300"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4300"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4300"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}