Piet\u0173 Indijos vandenyne tyr\u0117jai pirm\u0105 kart\u0105 realiu laiku u\u017efiksavo, kaip gimsta nauja vandenynin\u0117 pluta. Duomenys parod\u0117, kad didel\u0117 dugno pl\u0117tim\u0105si lemianti dalis vyko tyliai, be stipri\u0173 dreb\u0117jim\u0173.<\/p>\n
Vandenynin\u0117 pluta dengia did\u017ei\u0105j\u0105 \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus dal\u012f ir nuolat atsinaujina vidurio vandenyn\u0173 kalnag\u016bbriuose, kur tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s skiriasi. Paprastai \u0161\u012f proces\u0105 mokslininkai vertina netiesiogiai, remdamiesi geologiniais p\u0117dsakais ir pavieniais seismologiniais signalais.<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 situacija buvo kitokia: 2024 met\u0173 vasar\u012f Pranc\u016bzijos nacionalinio mokslini\u0173 tyrim\u0173 centro komanda \u012freng\u0117 povandenin\u0119 observatorij\u0105 OHA-GEODAMS. Ji ap\u0117m\u0117 atkarp\u0105 povandeniniame kalnag\u016bbryje netoli atoki\u0173 Amsterdamo ir Sen Polo sal\u0173.<\/p>\n
2024 met\u0173 baland\u017eio 26 dien\u0105 toje zonoje prasid\u0117jo \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 \u201espie\u010dius\u201c, tap\u0119s signalu, kad dugnas ima skilti ir pl\u0117stis. Tyr\u0117jams pasisek\u0117, nes netoliese i\u0161siliejusi lava nepalaidojo prietais\u0173: ji pasiek\u0117 ma\u017edaug u\u017e 2 kilometr\u0173, tod\u0117l steb\u0117jimai nebuvo nutraukti.<\/p>\n
Kas i\u0161 ties\u0173 vyksta, kai \u201eatsiveria\u201c dugnas?<\/p>\n
Vidurio vandenyn\u0173 kalnag\u016bbriuose plok\u0161t\u0117s skiriasi, o i\u0161 mantijos kylanti magma u\u017epildo atsiverian\u010dius ply\u0161ius. Magmai stingstant susiformuoja nauja vandenynin\u0117 pluta, o proces\u0105 da\u017enai lydi \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai ir laipsni\u0161kas dugno reljefo persitvarkymas.<\/p>\n
Ta\u010diau naujieji matavimai parod\u0117, kad vien dreb\u0117jim\u0173 neu\u017etenka paai\u0161kinti visam fiksuotam poslinkiui. U\u017efiksuotas horizontalus dugno jud\u0117jimas atitiko tai, kas kai kuriais atvejais b\u016bt\u0173 susikaup\u0119 per 30\u201360 met\u0173 nuolatinio pl\u0117timosi, nors registruot\u0173 dreb\u0117jim\u0173 magnitud\u0117 siek\u0117 apie 5.<\/p>\n
Tokie skirtumai ver\u010dia i\u0161 naujo vertinti, kiek energijos ir deformacijos vandenyn\u0173 pl\u0117timasis \u201epaslepia\u201c nuo seismometr\u0173. Mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad didel\u0117 judesio dalis vyko aseisminiu b\u016bdu, tai yra kaip l\u0117tas slydimas be ry\u0161ki\u0173 sm\u016bgini\u0173 dreb\u0117jim\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu geologijai?<\/p>\n
Tiesioginiai steb\u0117jimai leid\u017eia geriau suprasti, kaip magmos \u012fsiver\u017eimai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u201ei\u0161skiria\u201c plok\u0161tes ir kaip greitai gali pasikeisti dugno strukt\u016bra. Tai svarbu ir tikslesniam seismini\u0173 rizik\u0173 vertinimui regionuose, kur tektoninis jud\u0117jimas gali vykti ne tik staigiais sm\u016bgiais, bet ir tyliais \u0161liau\u017eimo epizodais.<\/p>\n
Be to, tokie \u012fvykiai padeda tikslinti vandenynin\u0117s plutos formavimosi modelius, kurie naudojami ai\u0161kinant \u017dem\u0117s \u0161ilumos srautus, chemini\u0173 element\u0173 apytak\u0105 tarp gelmi\u0173 ir vandenyn\u0173, taip pat ilgalaik\u0119 planetos tektonin\u0119 raid\u0105. Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piet\u0173 Indijos vandenyne pirm\u0105kart realiu laiku u\u017efiksuotas naujo vandenyno dugno formavimasis ir netik\u0117tai didelis aseisminis poslinkis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,27061,10098,873,33198,33197,4716],"miestas":[],"class_list":["post-43022","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-indijos-vandenynas","tag-nature","tag-tektonines-plokstes","tag-vandenynine-pluta","tag-vandenyno-dugnas","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43022","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43022"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43022\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43022"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43022"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43022"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43022"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}