{"id":43045,"date":"2026-07-29T08:40:37","date_gmt":"2026-07-29T08:40:37","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/29\/didziausia-zemes-dykuma-neturi-smelio-kodel-antarktida-laikoma-dykuma-ir-kuo-ji-isskirtine\/"},"modified":"2026-07-29T08:40:37","modified_gmt":"2026-07-29T08:40:37","slug":"didziausia-zemes-dykuma-neturi-smelio-kodel-antarktida-laikoma-dykuma-ir-kuo-ji-isskirtine","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/29\/didziausia-zemes-dykuma-neturi-smelio-kodel-antarktida-laikoma-dykuma-ir-kuo-ji-isskirtine\/","title":{"rendered":"Did\u017eiausia \u017dem\u0117s dykuma neturi sm\u0117lio: kod\u0117l Antarktida laikoma dykuma ir kuo ji i\u0161skirtin\u0117"},"content":{"rendered":"<p>\u017dodis dykuma daugeliui vis dar siejasi su kaitra ir sm\u0117lio kopomis, ta\u010diau geologijoje dykuma apibr\u0117\u017eiama visai kitaip. Svarbiausias kriterijus yra krituli\u0173 kiekis, tod\u0117l did\u017eiausia \u017dem\u0117s dykuma yra ne Sachara, o Antarktida.<\/p>\n<p>Mokslininkai dykumas priskiria teritorijoms, kuriose per metus i\u0161krenta itin ma\u017eai krituli\u0173, nepriklausomai nuo temperat\u016bros. NASA pabr\u0117\u017eia, kad dykumoms b\u016bdingas dr\u0117gm\u0117s tr\u016bkumas ir labai menkas metinis krituli\u0173 kiekis, o \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105 Antarktida atitinka ypa\u010d ai\u0161kiai.<\/p>\n<p>Pagal JAV Antarktidos programos duomenis, didel\u0117je \u017eemyno dalyje per metus vidutini\u0161kai susidaro apie 5 centimetrus krituli\u0173. D\u0117l to Antarktida yra ne tik \u0161al\u010diausias ir v\u0117juo\u010diausias kontinentas, bet ir vienas sausiausi\u0173 pasaulyje.<\/p>\n<p>Antarktidos plotas siekia apie 14 000 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173, tod\u0117l ji lenkia Sachar\u0105 ma\u017edaug 1,5 karto. Nors kra\u0161tovaizdyje matomas sniegas, dalis jo yra ne naujai i\u0161krit\u0119 krituliai, o seniai susiformav\u0119 ledo kristalai, kuriuos stipr\u016bs v\u0117jai nuolat perne\u0161a per \u017eemyn\u0105.<\/p>\n<p>I\u0161 pirmo \u017evilgsnio paradoksalu, kad tokioje sausoje vietoje sutelkta mil\u017eini\u0161ka vandens atsarga. Skai\u010diuojama, kad Antarktidoje yra apie 90 proc. pasaulio ledo ir ma\u017edaug 70 proc. \u017dem\u0117s g\u0117lo vandens, sukaupto storuose ledynuose.<\/p>\n<p>D\u0117l itin saus\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir \u0161al\u010dio NASA Antarktidos dykum\u0105 neretai lygina su Marsu. B\u016btent tod\u0117l \u0161i aplinka naudojama bandymams ir tyrimams, kuriuose svarbu imituoti kitos planetos s\u0105lygas, \u012fskaitant robotikos sprendimus, skirtus darbui ekstremaliose vietov\u0117se.<\/p>\n<p>Kontrastas ry\u0161kus, jei Antarktida lyginama su Atakama \u010cil\u0117je, kuri da\u017enai minima kaip sausiausia vieta \u017dem\u0117je pagal kai kuriuos rodiklius. Ten kai kuriose vietose krituli\u0173 gali neb\u016bti i\u0161tisus metus, ta\u010diau retais atvejais dykuma netik\u0117tai pra\u017eysta, o tai tampa vienu \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 gamtos rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Did\u017eiausia \u017dem\u0117s dykuma yra Antarktida: j\u0105 dykuma daro ne sm\u0117lis, o itin menki krituliai ir dr\u0117gm\u0117s stoka, nors \u010dia sukaupta daug g\u0117lo vandens.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,14193,101,2179,2177,3709,1544],"miestas":[],"class_list":["post-43045","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-dykumos","tag-ekologija","tag-klimatas","tag-krituliai","tag-ledynai","tag-nasa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43045","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43045"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43045\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43045"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43045"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43045"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43045"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}