{"id":4306,"date":"2026-04-09T05:32:06","date_gmt":"2026-04-09T05:32:06","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/09\/apleistos-anglies-kasyklos-tyliai-pila-co2-kaip-mazos-elektrines-mokslininkai-skambina-pavojaus-varpais\/"},"modified":"2026-04-09T05:32:06","modified_gmt":"2026-04-09T05:32:06","slug":"apleistos-anglies-kasyklos-tyliai-pila-co2-kaip-mazos-elektrines-mokslininkai-skambina-pavojaus-varpais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/09\/apleistos-anglies-kasyklos-tyliai-pila-co2-kaip-mazos-elektrines-mokslininkai-skambina-pavojaus-varpais\/","title":{"rendered":"Apleistos anglies kasyklos tyliai \u201epila\u201c CO2 kaip ma\u017eos elektrin\u0117s: mokslininkai skambina pavojaus varpais"},"content":{"rendered":"

Apleistos anglies kasyklos aplink\u0105 veikia kur kas ilgiau, nei manyta iki \u0161iol. Net ir pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diams po gavybos pabaigos jos gali i\u0161skirti \u012f atmosfer\u0105 reik\u0161mingus anglies dioksido kiekius, o tai tampa nauju, iki \u0161iol nepakankamai \u012fvertintu i\u0161\u0161\u016bkiu klimatui.<\/p>\n

Tai atskleid\u017eia mokslinink\u0173 tyrimai. Vakar\u0173 Vird\u017einijos universiteto mokslinink\u0117 dr. Dorothy Vesper konferencijoje \u201eGSA Connects 2025\u201c pristat\u0117 rezultatus, rodan\u010dius, kad i\u0161 nebeveikian\u010di\u0173 kasykl\u0173 i\u0161tekantis drena\u017einis vanduo gali \u201ei\u0161laisvinti\u201c anglies dioksid\u0105, kuris milijonus met\u0173 buvo \u012fkalintas uolienose. Tokia, anks\u010diau da\u017enai ignoruota, \u0161iltnamio duj\u0173 emisij\u0173 kilm\u0117 gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0105 poveik\u012f klimato kaitai.<\/p>\n

Apleistos kasyklos vis dar ter\u0161ia<\/h2>\n

Anglies dioksido i\u0161siskyrimo procesas pasirodo es\u0105s gerokai sud\u0117tingesnis, nei gali atrodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Viskas prasideda nuo pirito (gele\u017eies sulfido): jam kontaktuojant su oru ir vandeniu, susidaro sieros r\u016bg\u0161tis. \u0160is stipriai r\u016bg\u0161tus skystis, patek\u0119s ant karbonatini\u0173 uolien\u0173, pavyzd\u017eiui, klinties, sukelia chemin\u0119 reakcij\u0105.<\/p>\n

Sieros r\u016bg\u0161tis tirpdo karbonatus ir taip i\u0161laisvina anglies dioksid\u0105, kuris uolienose buvo \u201eu\u017erakintas\u201c milijonus met\u0173. V\u0117liau CO2<\/sub> i\u0161 vandens i\u0161siskiria \u012f atmosfer\u0105.<\/p>\n

Pensilvanijoje ir Vakar\u0173 Vird\u017einijoje atlikti matavimai parod\u0117, kokio masto tai gali b\u016bti rei\u0161kinys. Anglies dioksido koncentracija kasykl\u0173 vandenyse siek\u0117 nuo 8 iki 570 mg\/l, o vidurkis buvo apie 198 mg\/l. Tai yra nuo 8 iki 1300 kart\u0173 daugiau nei \u012fprastame vandenyje. Tyr\u0117jai taip pat nustat\u0117, kad daugiau nei 65 proc. visos i\u0161tirpusios neorganin\u0117s anglies i\u0161garuoja \u012f atmosfer\u0105, o tik nedidel\u0117 dalis lieka vandenyje ir nuplukdoma toliau.<\/p>\n

Problemos mast\u0105 ypa\u010d ai\u0161kiai atskleid\u0117 konkret\u016bs pavyzd\u017eiai. 2016 m. tyrime nurodyta, kad vien 140 apleist\u0173 kasykl\u0173 Pensilvanijoje per metus i\u0161meta tiek CO2<\/sub>, kiek nedidel\u0117 anglimi k\u016brenama elektrin\u0117. Kai kuriuose kasykl\u0173 drena\u017euose anglies dioksido b\u016bta net iki 1000 kart\u0173 daugiau nei \u012fprastame vandenyje, tod\u0117l tai tapo i\u0161\u0161\u016bkiu net standartinei matavimo \u012frangai.<\/p>\n

\n \"\"
Nuotr. Unsplash<\/figcaption><\/figure>\n

D\u0117l itin dideli\u0173 CO2<\/sub> koncentracij\u0173 dr. D. Vesper teko ie\u0161koti nestandartini\u0173 sprendim\u0173. Ji pasitelk\u0117 specializuot\u0105 ne\u0161iojam\u0105 prietais\u0105, at\u0117jus\u012f i\u0161 g\u0117rim\u0173 pramon\u0117s \u2013 tokia \u012franga paprastai naudojama alaus ir gazuot\u0173 g\u0117rim\u0173 i\u0161pilstymo linijose. Prietaisas, sukurtas darbui su didel\u0117mis talpomis ir auk\u0161tomis anglies dioksido koncentracijomis, leido atlikti daugiau nei 200 matavim\u0173 ma\u017edaug 50 viet\u0173.<\/p>\n

Rezultatai nustebino net pa\u010dius tyr\u0117jus. Kai kuri\u0173 kasykl\u0173 emisijos buvo pana\u0161ios \u012f hidrotermini\u0173 kar\u0161t\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173 i\u0161skiriamus kiekius ir gerokai vir\u0161ijo tai, kas b\u016bdinga tipin\u0117ms nat\u016bralioms kalkakmenio oloms. Be to, anglies dioksido i\u0161siskyrimas kinta priklausomai nuo hidrologini\u0173 s\u0105lyg\u0173: po intensyvi\u0173 li\u016b\u010di\u0173 emisijos gali staiga \u0161oktel\u0117ti, tod\u0117l bendr\u0105 poveik\u012f klimatui \u012fvertinti dar sunkiau.<\/p>\n

Did\u017eiausias nerimas kyla d\u0117l to, kad iki galo ne\u017einoma, kiek apleist\u0173 kasykl\u0173 apskritai yra pasaulyje. Visapusi\u0161ko toki\u0173 objekt\u0173 registro tr\u016bkumas tiek Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, tiek globaliai neleid\u017eia tiksliai apskai\u010diuoti bendr\u0173 emisij\u0173 i\u0161 \u0161io \u0161altinio.<\/p>\n

Pensilvanijos pavyzdys parodo problemos sud\u0117tingum\u0105. \u0160iaur\u0117s rytin\u0117je valstijos dalyje esantis antracito regionas apima \u0161e\u0161ias grafystes ir turi vienintelius antracito anglies telkinius Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose.<\/p>\n

Anglies gavybos istorija \u0161iame regione siekia 1775 m., kai pirmoji kasykla buvo \u012fkurta netoli Pittston. Po JAV pilietinio karo gyventoj\u0173 skai\u010dius smarkiai augo, tai skatino imigracija i\u0161 Europos. Antracito pramon\u0117 prad\u0117jo nykti tik XX a. 6-ajame de\u0161imtmetyje, ta\u010diau dar 2015 m. antracito regionas vis tiek i\u0161gavo apie 4,6 mln. ton\u0173 anglies, daugiausia atviruoju b\u016bdu. Po de\u0161imtme\u010di\u0173 intensyvios eksploatacijos liko \u0161imtai, o gal ir t\u016bkstan\u010diai apleist\u0173 kasykl\u0173, kuri\u0173 niekas tiksliai nesuskai\u010diavo.<\/p>\n

Dr. D. Vesper planuoja pl\u0117sti tyrimus \u2013 \u012ftraukti daugiau kasykl\u0173 ir matavimus vykdyti ilgesn\u012f laik\u0105. Taip pat numatoma tirti metano \u2013 dar vien\u0173 \u0161iltnamio duj\u0173 \u2013 emisijas. Perspektyviai atrodo ir tar\u0161os ma\u017einimo sprendimai: vienas galim\u0173 variant\u0173 \u2013 drena\u017ein\u012f vanden\u012f po \u017eeme nukreipti vamzdynais ir \u012fvesti \u012f valomuosius \u0161lap\u017eemi\u0173 plotus i\u0161 karto i\u0161 po pavir\u0161iaus. Toks metodas gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai suma\u017einti anglies dioksido i\u0161garavim\u0105 \u012f atmosfer\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apleistos anglies kasyklos aplink\u0105 veikia kur kas ilgiau, nei manyta iki \u0161iol. Net ir pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diams po gavybos pabaigos jos gali i\u0161skirti \u012f atmosfer\u0105 reik\u0161mingus anglies dioksido kiekius, o tai tampa nauju, iki \u0161iol nepakankamai \u012fvertintu i\u0161\u0161\u016bkiu klimatui. Tai atskleid\u017eia mokslinink\u0173 tyrimai. Vakar\u0173 Vird\u017einijos universiteto mokslinink\u0117 dr. Dorothy Vesper konferencijoje \u201eGSA Connects 2025\u201c pristat\u0117 rezultatus, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4307,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4306","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4306","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4306"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4306\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4307"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4306"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4306"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4306"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4306"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}