Ramiojo vandenyno salynuose \u0161imtme\u010dius pasakojama apie keist\u0105 rei\u0161kin\u012f, vadinam\u0105 te lapa: \u0161viesos blyksnius ar \u0161vytin\u010dias juostas, pasirodan\u010dias vir\u0161 vandens arba vos po jo pavir\u0161iumi. J\u016breiviai tvirtino, kad \u0161ie blyksniai tarsi \u201erodo\u201c krypt\u012f \u012f netoliese esan\u010dias salas, tod\u0117l gal\u0117jo tapti nat\u016braliu orientyru naktin\u0117se kelion\u0117se.<\/p>\n
Skirtingai nei \u012fprastas \u017eaibas, te lapa da\u017enai stebimas be audr\u0173, trumpai ir staigiai, o \u0161viesos ruo\u017eai, liudinink\u0173 teigimu, juda horizontaliai. \u0160is neatitikimas ilgai k\u0117l\u0117 abejoni\u0173, ar rei\u0161kinys apskritai gali b\u016bti susij\u0119s su atmosferos i\u0161lyd\u017eiais.<\/p>\n
Viena rei\u0161kin\u012f nuosekliai fiksavusi\u0173 tyr\u0117j\u0173 \u2013 antropolog\u0117 Marianne George, 1990-aisiais dalyvavusi ekspedicijose su Taumako salos navigatoriumi Alikiu Koloko Kaveia. Ji ne kart\u0105 teig\u0117 pati ma\u010diusi blyksnius, ta\u010diau net ir stebint i\u0161 arti nepavyko patikimai nustatyti fizinio \u0161altinio.<\/p>\n
Anks\u010diau te lapa apra\u0161\u0117 ir Naujosios Zelandijos j\u016brininkas bei tyr\u0117jas Davidas Lewisas, knygos \u201eWe, the Navigators\u201c autorius. Jo darbai prisid\u0117jo prie po\u017ei\u016brio poky\u010dio: polinezie\u010di\u0173 kelion\u0117s tarp sal\u0173 vis da\u017eniau laikomos ne atsitiktinumu, o sud\u0117tingos navigacijos sistemos rezultatu, paremtu \u017evaig\u017ed\u0117mis, bangomis, v\u0117jais, pauk\u0161\u010diais ir kitais gamtos signalais.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 labiausiai tik\u0117tinu paai\u0161kinimu laikyta bioliuminescencija \u2013 \u0161viesa, kuri\u0105 skleid\u017eia kai kurie j\u016br\u0173 organizmai. Vis d\u0117lto liudinink\u0173 apra\u0161ymai ne visada atitiko gerai \u017einom\u0105 \u0161vytin\u010dio planktono efekt\u0105, kai po laivo korpusu ar banguojant vandeniui lieka \u0161viesos \u201ep\u0117dsakas\u201c.<\/p>\n
Nauj\u0105 impuls\u0105 diskusijai suteik\u0117 Harvardo universiteto fizikas Johnas Huthas, laboratorijoje atlik\u0119s bandymus su \u0161vyt\u0117ti galin\u010diais vienal\u0105s\u010diais organizmais \u2013 dinoflagelatais. Suk\u016brus bangavim\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f judan\u010di\u0173 \u017euv\u0173 ar staigi\u0173 sl\u0117gio poky\u010di\u0173 poveik\u012f, vandenyje susidar\u0117 ilgos melsvos \u0161viesos juostos, kurios savo forma primin\u0117 te lapa apra\u0161ymus.<\/p>\n
Kita hipotezi\u0173 kryptis sieja rei\u0161kin\u012f su geologiniais procesais Ramiojo vandenyno Ugnies \u017eiede, kur aktyv\u016bs povandeniniai ugnikalniai ir hidroterminiai \u0161altiniai. Pastaraisiais metais giliavandeniai tyrim\u0173 aparatai \u0161alia hidrotermini\u0173 versmi\u0173 fiksavo vietinius elektrini\u0173 parametr\u0173 poky\u010dius, o tai paskatino svarstymus apie trumpus povandeninius i\u0161lyd\u017eius.<\/p>\n
Tok\u012f ai\u0161kinim\u0105 apsunkina faktas, kad s\u016brus vanduo gerai laidus elektrai, tod\u0117l dideli kr\u016bviai tur\u0117t\u0173 sunkiai kauptis. Vis d\u0117lto kai kurie modeliai daro prielaid\u0105, kad specifin\u0117se s\u0105lygose izoliaciniu \u201ebarjeru\u201c gali tapti duj\u0173 burbuliukai, staig\u016bs temperat\u016bros gradientai ar mineral\u0173 prisotinti hidroterminiai pli\u016bpsniai, leid\u017eiantys energijai trumpam susikaupti ir staiga i\u0161sikrauti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad te lapa gali b\u016bti ne vienas mechanizmas, o keli\u0173 veiksni\u0173 sutapimas. Tarp svarstom\u0173 paai\u0161kinim\u0173 minima ir tai, kad bangos, atsispindin\u010dios nuo sal\u0173, rif\u0173 ar seklum\u0173, gali sutelkti \u0161vies\u0105 pana\u0161iai kaip l\u0119\u0161is, o tektonin\u0117 veikla gal\u0117t\u0173 keisti vietinius elektromagnetinius laukus.<\/p>\n
Kol kas n\u0117 vienos hipotez\u0117s nepavyko patvirtinti taip, kad ji vienodai gerai paai\u0161kint\u0173 visas liudijim\u0173 detales: staig\u0173 atsiradim\u0105, jud\u0117jimo krypt\u012f ir ry\u0161kum\u0105. D\u0117l to te lapa i\u0161lieka vienu \u012fdomiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip tradiciniai j\u016briniai pasakojimai kartais aplenkia moksl\u0105, o atsakymai slypi tarp biologijos, fizikos ir geologijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Te lapa \u2013 paslaptingi \u0161viesos blyksniai po vandenyno pavir\u0161iumi \u2013 \u0161imtme\u010dius pad\u0117jo j\u016breiviams, ta\u010diau mokslas vis dar gin\u010dijasi, kas juos sukelia.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43212,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[27373,4741,11082,33380,33379,33378,31998],"miestas":[],"class_list":["post-43211","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bioliuminescencija","tag-harvard-university","tag-hidroterminiai-saltiniai","tag-jureiviai","tag-polinezija","tag-ramiojo-vandenynas","tag-ugnies-ziedas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43211","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43211"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43211\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43212"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43211"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43211"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43211"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43211"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}