Kariniuose scenarijuose testuoti dirbtinio intelekto modeliai da\u017enai link\u0119 rinktis branduolin\u0119 eskalacij\u0105, net kai tai didina katastrofi\u0161k\u0173 pasekmi\u0173 rizik\u0105. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateik\u0117 Londono Karali\u0161kojo koled\u017eo tyr\u0117jai, paskelb\u0119 darb\u0105 arXiv preprint\u0173 serveryje.<\/p>\n
Tyrime analizuoti keli pa\u017eang\u016bs DI modeliai, kuriems buvo pateiktos imituotos geopolitin\u0117s kriz\u0117s, \u012fskaitant pasienio gin\u010dus, konkurencij\u0105 d\u0117l i\u0161tekli\u0173 ir valstyb\u0117s egzistencin\u0117s gr\u0117sm\u0117s scenarijus. I\u0161 viso atlikta 21 karin\u0117 simuliacija, kuriose modeliai tur\u0117jo pasirinkti veiksmus nuo diplomatini\u0173 \u017eingsni\u0173 iki j\u0117gos panaudojimo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nurodo, kad DI sistemoms buvo leista kiekviename \u017eingsnyje kelti arba ma\u017einti eskalacijos lyg\u012f ir argumentuoti sprendimus. Per simuliacijas DI atliko 329 sprendim\u0173 \u017eingsnius ir sugeneravo apie 780 000 \u017eod\u017ei\u0173 paai\u0161kinim\u0173, kod\u0117l pasirinko vien\u0105 ar kit\u0105 krypt\u012f.<\/p>\n
Pasak autori\u0173, 95 proc. simuliacij\u0173 metu DI modeliai bent kart\u0105 pasirinko taktinio branduolinio ginklo panaudojim\u0105. Kitas ry\u0161kus rezultatas, anot tyr\u0117j\u0173, buvo tai, kad n\u0117 vienas modelis nesutiko kapituliuoti net tada, kai scenarijus rod\u0117 did\u0117jan\u010dias neigiamas pasekmes pa\u010diai \u0161aliai, kuri inicijuoja branduolin\u012f sm\u016bg\u012f.<\/p>\n
Dar vienas veiksnys, stiprin\u0119s eskalacij\u0105, buvo vadinamasis karo r\u016bkas, kai informacija apie situacij\u0105 yra nei\u0161sami arba prie\u0161taringa. Tyrime teigiama, kad 86 proc. atvej\u0173 toks neapibr\u0117\u017etumas l\u0117m\u0117 klaidingus DI situacijos vertinimus, o tai dar labiau didino eskalacijos tikimyb\u0119.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, DI modeliai neturi \u017emogui b\u016bding\u0173 psichologini\u0173 barjer\u0173, toki\u0173 kaip baim\u0117, moralin\u0117 dilema ar politin\u0117s atsakomyb\u0117s suvokimas, kurie realiose kriz\u0117se gali stabdyti kra\u0161tutinius sprendimus. D\u0117l to algoritmas gali rinktis \u201eoptimal\u0173\u201c rezultat\u0105 siaurame u\u017edavinyje, ne\u012fvertindamas ilgalaiki\u0173 humanitarini\u0173 ir ekologini\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuolaikin\u0117s DI sistemos pla\u010diai naudojamos analizei ir modeliavimui, o karin\u0117s institucijos \u012fvairiose \u0161alyse eksperimentuoja su sprendim\u0173 paramos \u012frankiais. Tuo pa\u010diu i\u0161lieka neai\u0161ku, kiek giliai tokios sistemos gali b\u016bti integruojamos \u012f realius strategini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesus, ypa\u010d kai sprendimus tenka priimti spaud\u017eiant laikui.<\/p>\n
Mokslininkai ragina branduolin\u012f arsenal\u0105 turin\u010dias valstybes neperduoti DI galios priimti sprendimus d\u0117l branduolinio ginklo panaudojimo. J\u0173 teigimu, kuo daugiau sprendim\u0173 grandin\u0117s automatizuojama, tuo didesn\u0117 rizika, kad klaidos, neteisingos prielaidos ar netinkamai suformuluoti tikslai bus paversti veiksmais su negr\u012f\u017etamomis pasekm\u0117mis.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vada i\u0161 esm\u0117s sutampa su pla\u010diau aptariamomis DI saugos tendencijomis: net pa\u017eang\u016bs modeliai gali b\u016bti jautr\u016bs netiksliai informacijai, o j\u0173 \u201esprendim\u0173 logika\u201c priklauso nuo u\u017eduoties formulavimo ir tiksl\u0173 sistemos. D\u0117l to autoriai pabr\u0117\u017eia \u017emogaus kontrol\u0117s ir ai\u0161ki\u0173 ribojim\u0173 svarb\u0105, kai kalbama apie auk\u0161\u010diausio lygio karin\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Londono Karali\u0161kojo koled\u017eo tyr\u0117jai skelbia, kad DI karo simuliacijose da\u017enai eskaluoja konflikt\u0105 ir 95 proc. atvej\u0173 bent kart\u0105 renkasi branduolin\u012f veiksm\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[15057,102,6238,33493,33494,25245],"miestas":[],"class_list":["post-43366","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-branduoliniai-ginklai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-geopolitika","tag-karo-simuliacijos","tag-londono-karaliskasis-koledzas","tag-saugumo-politika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43366","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43366"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43366\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43366"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}