Liepos 30 dien\u0105 pasaulis pasiek\u0117 \u017dem\u0117s ekologin\u0117s skolos dien\u0105 \u2013 simbolin\u0119 rib\u0105, nuo kurios \u017emonija per metus ima naudoti daugiau gamtos i\u0161tekli\u0173, nei \u017dem\u0117 paj\u0117gia atkurti. Tai rei\u0161kia, kad likusi\u0105 met\u0173 dal\u012f gyvename tarsi skolon, didindami spaudim\u0105 mi\u0161kams, dirvo\u017eemiui, \u017euv\u0173 i\u0161tekliams ir klimatui.<\/p>\n
\u0160i\u0105 dat\u0105 kasmet skelbia Global Footprint Network, skai\u010diuodama, kada pasaulinis ekologinis p\u0117dsakas vir\u0161ija \u017dem\u0117s biopaj\u0117gum\u0105. Organizacijos vertinimu, dabartiniam vartojimo tempui palaikyti \u017emonijai reikia ma\u017edaug 1,7 \u017dem\u0117s planetos.<\/p>\n
K\u0105 i\u0161 ties\u0173 rodo \u0161i data?<\/p>\n
Ekologin\u0117s skolos diena paremta prielaida, kad \u017dem\u0117 per metus gali atnaujinti tik ribot\u0105 kiek\u012f biologini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir sugerti ribot\u0105 kiek\u012f anglies dioksido. Kai poreikis vir\u0161ija \u0161ias galimybes, susidaro ekologinis deficitas, kuris ilgainiui rei\u0161kia nykstan\u010dias ekosistemas ir ma\u017e\u0117jant\u012f atsparum\u0105 klimato sukr\u0117timams.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 rezultatui paprastai daro anglies p\u0117dsakas, susij\u0119s su i\u0161kastinio kuro deginimu ir \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijomis. Kartu \u012f skai\u010diavimus \u012ftraukiamas \u017eem\u0117s naudojimas maistui, medienai, pluo\u0161tui, taip pat \u017evejybos spaudimas j\u016br\u0173 ekosistemoms.<\/p>\n
Mi\u0161kai, \u017euvys ir g\u0117las vanduo: trys spaudimo kryptys<\/p>\n
Tropini\u0173 mi\u0161k\u0173 kirtimas ir deginimas i\u0161lieka vienu ry\u0161kiausi\u0173 ekologinio deficito veiksni\u0173, nes ma\u017e\u0117ja anglies sug\u0117rimo galimyb\u0117s ir silpn\u0117ja region\u0173 klimato stabilumas. WWF ne kart\u0105 persp\u0117jo, kad Amazon\u0117s regiono mi\u0161k\u0173 nykimas gali priartinti vadinam\u0105j\u012f l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, kai mi\u0161kas ima prarasti geb\u0117jim\u0105 pats palaikyti dr\u0117gm\u0117s apytak\u0105.<\/p>\n
\u017duv\u0173 i\u0161tekli\u0173 b\u016bkl\u0117 taip pat blog\u0117ja: Jungtini\u0173 Taut\u0173 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacijos duomenimis, pergaudom\u0173 \u017euv\u0173 populiacij\u0173 dalis per kelis de\u0161imtme\u010dius smarkiai i\u0161augo ir 2021 metais jau vir\u0161ijo pus\u0119 vertint\u0173 i\u0161tekli\u0173. Akvakult\u016bra padeda patenkinti paklaus\u0105, ta\u010diau ji nei\u0161sprend\u017eia vis\u0173 problem\u0173, ypa\u010d jei \u017evejyba ir toliau vir\u0161ija atk\u016brimo galimybes.<\/p>\n
Nors g\u0117lo vandens naudojimas \u012f ekologin\u0117s skolos dienos skai\u010diavim\u0105 da\u017eniausiai ne\u012ftraukiamas tiesiogiai, b\u016btent vandens stoka daugelyje region\u0173 tampa kritine. Jungtini\u0173 Taut\u0173 universiteto analiz\u0117 pastaraisiais metais vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia, kad kai kuriose vietov\u0117se art\u0117jama prie sistemini\u0173 vandens i\u0161tekli\u0173 valdymo rib\u0173, o po\u017eeminio vandens atsargos senka d\u0117l intensyvios \u017eemdirbyst\u0117s ir augan\u010dio vartojimo.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161alys taip skiriasi?<\/p>\n
Ekologin\u0117s skolos diena pasauliniu mastu yra viena, ta\u010diau atskir\u0173 valstybi\u0173 \u201easmenin\u0117\u201c data labai priklauso nuo vartojimo modelio, energetikos strukt\u016bros ir ekonomikos. Global Footprint Network skai\u010diavimai rodo, kad jei visi \u017emon\u0117s gyvent\u0173 kaip did\u017eiausi\u0105 vartojim\u0105 turin\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai, ekologin\u0117s skolos riba ateit\u0173 itin anksti met\u0173 prad\u017eioje.<\/p>\n
Tuo metu \u0161alys, kuri\u0173 vartojimas ma\u017eesnis, \u201epasiekia\u201c rib\u0105 gerokai v\u0117liau. \u0160ie skirtumai i\u0161ry\u0161kina, kad sprendimai priklauso ne vien nuo individuali\u0173 pasirinkim\u0173, bet ir nuo energetikos, transporto, maisto sistemos bei pramon\u0117s politikos.<\/p>\n
Ar situacija blog\u0117ja, ar stabilizuojasi?<\/p>\n
Pastaraisiais metais matyti signal\u0173, kad pasaulin\u0117 data nebeslenka taip spar\u010diai \u012f met\u0173 prad\u017ei\u0105 kaip anks\u010diau. Global Footprint Network duomenys rodo, kad nuo ma\u017edaug 2018 met\u0173 \u0161is rodiklis laikosi pana\u0161iame intervale, nors tai nerei\u0161kia, kad problema i\u0161spr\u0119sta \u2013 veikiau, kad kai kurie poky\u010diai ekonomikoje, energetikoje ir efektyvume laikinai sul\u0117tino blog\u0117jimo temp\u0105.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tvariam poslinkiui neu\u017etenka vien efektyvesni\u0173 technologij\u0173: b\u016btini ir sisteminiai sprendimai, susij\u0119 su ma\u017eesn\u0117mis emisijomis, ilgiau naudojamais produktais, ma\u017eesniu maisto \u0161vaistymu ir atsakingesniu \u017eem\u0117s bei mi\u0161k\u0173 naudojimu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Liepos 30 dien\u0105 minima \u017dem\u0117s ekologin\u0117s skolos diena: \u017emonija jau sunaudojo metinius i\u0161teklius ir, vertinimais, gyvena tarsi tur\u0117dama 1,7 planetos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[33528,101,33529,33527,673,31747,33526],"miestas":[],"class_list":["post-43387","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biopajegumas","tag-ekologija","tag-ekologinis-pedsakas","tag-global-footprint-network","tag-klimato-kaita","tag-tropiniai-miskai","tag-zemes-ekologines-skolos-diena"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43387","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43387"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43387\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43387"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43387"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43387"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43387"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}