U\u017esit\u0119s\u0119 kar\u0161\u010diai ir ma\u017e\u0117jantis vandens lygis Dunojuje v\u0117l atideng\u0117 Antrojo pasaulinio karo p\u0117dsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Up\u0117s vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laiv\u0173 nuolau\u017eos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino j\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fgulos.<\/p>\n
\u0160ie laivai buvo skandinami vykdant \u012fsakym\u0105 nepalikti prie\u0161ui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolau\u017eomis m\u0117ginta u\u017eblokuoti laivybos keli\u0105 Dunojuje, kad soviet\u0173 paj\u0117gos negal\u0117t\u0173 lengvai jud\u0117ti upe auk\u0161tyn.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ry\u0161kesni, o sausros periodai da\u017eniau parodo, kas slypi up\u0117s dugne. Prahovo apylink\u0117se susiformavusi siaura, ma\u017edaug 5 kilometr\u0173 ilgio atkarpa laikoma viena problemi\u0161kiausi\u0173 laivybai, nes nuolau\u017eos trukdo farvateriui ir apsunkina laiv\u0173 eism\u0105.<\/p>\n
\u012e \u0161i\u0105 problem\u0105 reaguojama ne tik d\u0117l istorinio palikimo, bet ir d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria v\u0117lavim\u0173, o krovini\u0173 srautai da\u017eniau perskirstomi \u012f keli\u0173 transport\u0105, kuris yra brangesnis ir labiau ter\u0161ia aplink\u0105.<\/p>\n
Pagal su Europos S\u0105jungos parama siejam\u0105 projekt\u0105 numatyta i\u0161kelti 21 laiv\u0105 ar jo dal\u012f, laikom\u0105 labiausiai trukdan\u010dia laivybai. Europos investicij\u0173 bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelb\u0119s, kad dalis nuolau\u017e\u0173 jau buvo pasiekta ir i\u0161kelta \u012f krant\u0105 2024 metais, naudojant lynus ir speciali\u0105 technik\u0105 dumblui bei sm\u0117liui pa\u0161alinti.<\/p>\n
Projekt\u0105 planuojama t\u0119sti iki 2028 met\u0173. Prie\u0161 pradedant darbus buvo vertinama, kad \u0161ioje Dunojaus atkarpoje gali b\u016bti apie 200 \u012fvairi\u0173 tip\u0173 laiv\u0173 liekan\u0173: nuo vilkik\u0173 ir bar\u017e\u0173 iki krovinini\u0173 laiv\u0173, sunaikint\u0173 karo pabaigoje.<\/p>\n
Nuolau\u017e\u0173 \u0161alinimas i\u0161 karo laikotarpio vandens telkini\u0173 laikomas vienu sud\u0117tingiausi\u0173 darb\u0173 d\u0117l saugumo rizik\u0173. Europos investicij\u0173 banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali b\u016bti likusi\u0173 \u0161audmen\u0173, tod\u0117l gelb\u0117jimo ir k\u0117limo operacijos turi b\u016bti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmen\u0173 neutralizavimo proced\u016bras.<\/p>\n
D\u0117l dyd\u017eio ar technini\u0173 apribojim\u0173 ne visos nuolau\u017eos bus i\u0161keltos. Dalis j\u0173, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali b\u016bti paliekamos up\u0117s dugne ir \u012fgilinamos taip, kad nebekliudyt\u0173 laivybai.<\/p>\n
Ekonominis poveikis taip pat \u012fvardijamas kaip reik\u0161mingas: trukd\u017eiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eur\u0173 per metus d\u0117l transporto v\u0117lavim\u0173 ir papildom\u0173 logistikos ka\u0161t\u0173. 2024 met\u0173 liep\u0105 Europos investicij\u0173 bankas projektui skyr\u0117 16 000 000 eur\u0173 param\u0105, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vanden\u0173 laivybos konkurencingum\u0105 Serbijoje ir regione.<\/p>\n
Iniciatyva siejama ir su platesn\u0117mis Vakar\u0173 Balkan\u0173 investicij\u0173 kryptimis: daugiau krovini\u0173 skatinti perkelti nuo keli\u0173 \u012f vandens transport\u0105. Ta\u010diau \u0161iam tikslui b\u016btina u\u017etikrinti, kad pagrindiniai mar\u0161rutai, tokie kaip Dunojus, b\u016bt\u0173 pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremali\u0173 or\u0173 s\u0105lygomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nusek\u0119s Dunojus prie Prahovo atideng\u0117 1944 metais nuskandint\u0173 naci\u0173 laiv\u0173 nuolau\u017eas, o ES remiamas projektas iki 2028 met\u0173 sieks jas pa\u0161alinti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43426,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[33542,25254,2723,4077,33541,4154,33543],"miestas":[],"class_list":["post-43425","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-antrojo-pasaulinio-karo-nuolauzos","tag-dunojus","tag-europos-investiciju-bankas","tag-laivyba","tag-prahovo","tag-serbija","tag-vakaru-balkanu-investiciju-sistema"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43425","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43425"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43425\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43426"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43425"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43425"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43425"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43425"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}