Naujas tyrimas rodo, kad prisiminimai, susij\u0119 su maistu, gali formuotis ne vien smegenyse. Mokslininkai nustat\u0117, jog signalai i\u0161 skrand\u017eio aktyviai dalyvauja \u201eu\u017ekoduojant\u201c tai, k\u0105 prisimename apie valgymo patirtis.<\/p>\n
Iki \u0161iol pana\u0161\u016bs rei\u0161kiniai da\u017eniausiai buvo ai\u0161kinami tuo, kad smegenys ypa\u010d stipriai susieja skon\u012f ir kvap\u0105 su emocijomis. Ta\u010diau vis daugiau duomen\u0173 apie \u017earnyno ir smegen\u0173 a\u0161\u012f rodo, kad vir\u0161kinimo sistema n\u0117ra pasyvi \u2013 ji nuolat siun\u010dia informacij\u0105, galin\u010di\u0105 keisti elges\u012f ir sprendimus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161 University of Southern California daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 nervui klajokliui, kuris yra viena svarbiausi\u0173 \u201elinij\u0173\u201c tarp pilvo organ\u0173 ir smegen\u0173. \u017dinoma, kad \u0161iuo keliu perduodami signalai apie vir\u0161kinim\u0105, alk\u012f ir sotum\u0105, ta\u010diau dabar i\u0161kelta hipotez\u0117, kad jis gali prisid\u0117ti ir prie atminties formavimo.<\/p>\n
Rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale Nature Communications. Tyrimas atliktas su gyv\u016bn\u0173 modeliu, tod\u0117l i\u0161vad\u0173 dar negalima tiesiogiai perkelti \u017emon\u0117ms, bet mechanizmas papildo vis stipr\u0117jant\u012f supratim\u0105, kaip fiziologiniai signalai veikia pa\u017einim\u0105.<\/p>\n
Eksperimentuose gyv\u016bnams buvo duodami skirtingi produktai ir g\u0117rimai, o mokslininkai steb\u0117jo smegen\u0173 sri\u010di\u0173, susijusi\u0173 su atmintimi, aktyvum\u0105. Pasteb\u0117ta, kad ypa\u010d stipriai suaktyv\u0117davo sistemos, atsakingos u\u017e \u012fsiminim\u0105, kai maistas tur\u0117davo reali\u0105 maistin\u0119 vert\u0119, pavyzd\u017eiui, b\u016bdavo turtingas riebal\u0173 ar cukr\u0173.<\/p>\n
Tuo metu sald\u016bs, bet nekaloringi g\u0117rimai, nors skonis pana\u0161us, nesukeldavo tokio paties efekto. Tai leid\u017eia manyti, kad organizmas geba atskirti vien skonio teikiam\u0105 malonum\u0105 nuo energin\u0117s vert\u0117s ir b\u016btent \u0161i informacija gali sustiprinti prisiminimo \u201e\u012fra\u0161\u0105\u201c.<\/p>\n
Tok\u012f mechanizm\u0105 tyr\u0117jai ai\u0161kina ir evoliuci\u0161kai. Energingas maistas buvo svarbus i\u0161likimui, tod\u0117l geb\u0117jimas geriau \u012fsiminti, kur ir kokiomis aplinkyb\u0117mis jis rastas, gal\u0117jo suteikti prana\u0161um\u0105, ypa\u010d kai maisto nuolat tr\u016bkdavo.<\/p>\n
Tyrimas pateik\u0117 ir \u012fsp\u0117jim\u0105. Nors riebus ir saldus maistas i\u0161 prad\u017ei\u0173 stiprino atminties mechanizmus, ilgainiui gausus toki\u0173 produkt\u0173 vartojimas siejosi su prie\u0161ingu efektu \u2013 silpn\u0117jo ry\u0161ys tarp vir\u0161kinimo sistemos signal\u0173 ir hipokampo, kuris yra itin svarbus mokymuisi ir \u012fsiminimui.<\/p>\n
Dar daugiau, neigiami poky\u010diai i\u0161liko net ir pakeitus mityb\u0105 \u012f sveikesn\u0119. Gyv\u016bn\u0173 rezultatai erdvin\u0117s atminties u\u017eduotyse suprast\u0117jo, o neuron\u0173 aktyvumas, susij\u0119s su \u012fsiminimu, i\u0161liko suma\u017e\u0117j\u0119s.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra pagrindas formuoti tiesiogines mitybos rekomendacijas \u017emon\u0117ms. Vis d\u0117lto tyrimas papildo platesn\u0119 krypt\u012f, kurioje vis da\u017eniau nagrin\u0117jama, kaip vir\u0161kinimo sistemos signalai ir mikrobiomos poky\u010diai gali b\u016bti susij\u0119 ne tik su apetitu, bet ir su nuotaika, mokymusi bei atminties procesais.<\/p>\n
Praktin\u0117 \u017einut\u0117 i\u0161lieka ai\u0161ki: ilgalaikiai mitybos \u012fpro\u010diai gali veikti ne tik k\u016bno svor\u012f ar metabolin\u0119 sveikat\u0105, bet ir nerv\u0173 sistemos veikl\u0105. Riba tarp skrand\u017eio ir smegen\u0173, pana\u0161u, yra gerokai ma\u017eiau ai\u0161ki, nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad skrand\u017eio siun\u010diami signalai gali prisid\u0117ti prie atminties apie maist\u0105 formavimo, o ilgalaik\u0117 riebi ir saldi mityba gali tai silpninti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43579,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1732,1735,246,33646,9742,9665],"miestas":[],"class_list":["post-43578","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-atmintis","tag-hipokampas","tag-mityba","tag-nervas-klajoklis","tag-neurobiologija","tag-zarnyno-ir-smegenu-asis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43578","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43578"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43578\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43579"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43578"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43578"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43578"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43578"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}