Euro zonoje infliacijos ma\u017e\u0117jimas liep\u0105 pasirod\u0117 buv\u0119s trumpalaikis: po bir\u017eelio atosl\u016bgio vartotoj\u0173 kainos v\u0117l paspart\u0117jo. Eurostato skubusis \u012fvertis rodo, kad metin\u0117 infliacija pakilo iki 2,9 proc., kai bir\u017eel\u012f siek\u0117 2,8 proc.<\/p>\n
Kartu \u0161iek tiek padid\u0117jo ir bazin\u0117 infliacija, ne\u012ftraukianti svyruojan\u010di\u0173 maisto ir energijos kain\u0173: ji \u016bgtel\u0117jo iki 2,5 proc. Tokia dinamika rodo, kad kain\u0173 spaudimas euro zonoje i\u0161lieka platesnis, o ne vien susij\u0119s su atskiromis \u017ealiavomis.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 metin\u012f \u0161uol\u012f fiksavo energija: jos kainos, Eurostato duomenimis, buvo ma\u017edaug 10 proc. didesn\u0117s nei prie\u0161 metus. Paslaug\u0173 kainos augo apie 3,3 proc., o tai da\u017enai laikoma vienu svarbiausi\u0173 rodikli\u0173, vertinant infliacijos \u012fsitvirtinim\u0105 ekonomikoje.<\/p>\n
Liep\u0105 did\u017eiausia metin\u0117 infliacija euro zonoje buvo Lietuvoje ir siek\u0117 5,6 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 4,1 proc. ir Kipras su 4,0 proc., o Ispanijoje kainos kilo 3,8 proc., Kroatijoje \u2013 3,6 proc.<\/p>\n
Ma\u017eiausias metinis kain\u0173 augimas fiksuotas Estijoje \u2013 2,0 proc. Toliau buvo Malta su 2,1 proc. ir Pranc\u016bzija su 2,4 proc., o Latvijoje rodiklis siek\u0117 2,5 proc.; Austrijoje ir Suomijoje \u2013 po 2,6 proc.<\/p>\n
Vokietijoje infliacija paspart\u0117jo iki 2,8 proc., o Italijoje sutapo su euro zonos vidurkiu ir siek\u0117 2,9 proc. Skirtumai tarp \u0161ali\u0173 i\u0161ry\u0161kina, kad bendras euro zonos vidurkis slepia nevienodas kain\u0173 tendencijas ir skirting\u0105 vidaus paklausos bei s\u0105naud\u0173 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Vertinant pokyt\u012f per m\u0117nes\u012f, did\u017eiausias kain\u0173 kilimas fiksuotas Nyderlanduose \u2013 1,5 proc. Toliau sek\u0117 Vokietija su 0,9 proc. ir Pranc\u016bzija su 0,6 proc., taip pat Kroatija ir Malta, kur augimas siek\u0117 po 0,6 proc.<\/p>\n
Tuo metu dalyje valstybi\u0173 kainos per m\u0117nes\u012f ma\u017e\u0117jo: ry\u0161kiausiai Graikijoje, kur fiksuotas 1,4 proc. kritimas. Italijoje kainos smuko 1,0 proc., Latvijoje \u2013 0,7 proc., o Belgijoje ir Liuksemburge \u2013 po 0,6 proc.<\/p>\n
Energetikos komponentas i\u0161liko pagrindiniu rizikos veiksniu, nes euro zona yra grynoji energijos importuotoja, tod\u0117l jautriai reaguoja \u012f pasaulini\u0173 rink\u0173 svyravimus. D\u0117l geopolitini\u0173 \u012ftamp\u0173 ir i\u0161augusi\u0173 energijos ka\u0161t\u0173 ekonomistai vertina, kad infliacija gali i\u0161likti atsparesn\u0117 ma\u017e\u0117jimui, nei tik\u0117tasi prie\u0161 kelis m\u0117nesius.<\/p>\n
Dalies analitik\u0173 vertinimu, bendroji infliacija euro zonoje gali u\u017estrigti kiek auk\u0161\u010diau nei 2,5 proc. riba, tod\u0117l Europos Centrinio Banko sprendimai d\u0117l pal\u016bkan\u0173 gali i\u0161likti ypa\u010d priklausomi nuo naujausi\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n
Rinkos dalyviai tuo pat metu stebi, ar kain\u0173 spaudimas paslaug\u0173 sektoriuje prad\u0117s ai\u0161kiai slopti, nes b\u016btent \u0161is segmentas da\u017enai susij\u0119s su darbo u\u017emokes\u010dio dinamika. Jei bazin\u0117 infliacija u\u017esit\u0119s, pal\u016bkan\u0173 ma\u017einimo trajektorija gali b\u016bti l\u0117tesn\u0117, nei tikisi dalis investuotoj\u0173.<\/p>\n
Finans\u0173 rinkose po paskelbt\u0173 skai\u010di\u0173 rizikos apetitas i\u0161liko gana tvirtas, o Europos akcij\u0173 bir\u017eos t\u0119s\u0117 kilim\u0105. Investuotojai vertina ir makroekonominius signalus, ir \u012fmoni\u0173 rezultatus, ta\u010diau infliacijos rodikliai i\u0161lieka vienu pagrindini\u0173 kompas\u0173, formuojan\u010di\u0173 l\u016bkes\u010dius d\u0117l ECB politikos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Euro zonoje infliacija liep\u0105 pakilo iki 2,9 proc., o Lietuvoje siek\u0117 5,6 proc. Energetika v\u0117l spaud\u017eia kainas, rinkos laukia ECB signal\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43601,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[4635,1694,32094,1620,2513],"miestas":[],"class_list":["post-43600","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-bazine-infliacija","tag-energijos-kainos","tag-euro-zonos-infliacija","tag-europos-centrinis-bankas","tag-eurostatas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43600","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43600"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43600\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43601"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43600"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43600"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43600"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43600"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}