Ispanijai priklausantis anklavas Ceuta per kelias valandas tapo naujos humanitarin\u0117s ir diplomatin\u0117s \u012ftampos epicentru: i\u0161 Maroko teritorijos \u012f miest\u0105 masi\u0161kai pateko migrantai. Vietos pareig\u016bnai skelbia, kad atvyko apie 60 000 \u017emoni\u0173, o Ispanijos vidaus reikal\u0173 ministerija informavo, jog \u017euvusi\u0173j\u0173 skai\u010dius iki penktadienio popiet\u0117s i\u0161augo iki 34.<\/p>\n
Vaizdo \u012fra\u0161ai i\u0161 Tarajal papl\u016bdimio ir pasienio zonos fiksavo chaoti\u0161kas scenas, kai minios jud\u0117jo tarp mol\u0173, keli\u0173 ir pasienio infrastrukt\u016bros. Tarp atvykusi\u0173j\u0173 buvo daug jaun\u0173 \u017emoni\u0173, ta\u010diau matyti ir \u0161eimos su vaikais, kuriems kelion\u0117 per vanden\u012f ir kar\u0161t\u012f tapo i\u0161bandymu.<\/p>\n
Maroko \u017einiasklaidoje Ceutos \u012fvykiai greitai susieti su itin jautria tema Rabato ir Madrido santykiuose \u2013 suvereniteto pretenzijomis \u012f Ceut\u0105 ir Melilij\u0105. Marokas \u0161iuos Ispanijos anklavus \u0160iaur\u0117s Afrikoje istori\u0161kai laiko savo teritorijos dalimi, o kriz\u0117 sutapo su Maroko Sosto dienos min\u0117jimu.<\/p>\n
Portalo Hespress komentaruose pabr\u0117\u017eta, kad masiniai bandymai patekti \u012f Ceut\u0105 ir v\u0117liau i\u0161aug\u0119s spaudimas Melilijai v\u0117l i\u0161k\u0117l\u0117 pasienio region\u0173 socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s pad\u0117ties klausimus. Taip pat akcentuota, kad situacija parod\u0117, kaip stipriai anklavai yra susieti su aplinkiniu Maroko regionu ir kiek sud\u0117tinga yra j\u0173 istorin\u0117 bei politin\u0117 byla.<\/p>\n
Ceutos vald\u017eia pra\u0161\u0117 Madrido \u012fsiki\u0161imo, o centrin\u0117 Ispanijos vald\u017eia prad\u0117jo kontaktus su Maroko institucijomis d\u0117l situacijos suvaldymo. Skelbta, kad dalis \u017emoni\u0173, patekusi\u0173 \u012f miest\u0105, buvo gr\u0105\u017einami atgal \u012f kilm\u0117s pus\u0119, siekiant sustabdyti tolimesn\u012f sraut\u0105.<\/p>\n
Al\u017eyro vie\u0161ojoje erdv\u0117je Ceutos kriz\u0117 tapo proga kritikuoti Marok\u0105, atspindint ilgalaik\u0119 dviej\u0173 kaimynini\u0173 valstybi\u0173 prie\u0161prie\u0161\u0105. Dalis Al\u017eyro \u017einiasklaidos \u012fvykius apib\u016bdino kaip masin\u012f i\u0161vykim\u0105, o Rabat\u0105 kaltino s\u0105moningu migracijos sraut\u0173 naudojimu politiniam spaudimui Madridui.<\/p>\n
Al\u017eyro valstybin\u0117je \u017einiasklaidoje taip pat akcentuota, kad masiniai jud\u0117jimai rodo sunkumus Maroke, ta\u010diau \u0161is vertinimas vie\u0161ojoje erdv\u0117je susid\u016br\u0117 su kontrargumentais apie pa\u010dio Al\u017eyro problemas. \u0160alyje jaunimo nedarbas siekia apie 31 proc., o vald\u017eia kritikuojama d\u0117l susidorojimo su Hirak jud\u0117jimu ir spaudimo \u017eurnalistams bei aktyvistams.<\/p>\n
Socialiniuose tinkluose \u012ftampa persik\u0117l\u0117 \u012f sarkasti\u0161kus komentarus ir tarpusavio kaltinimus, kur vieni band\u0117 pristatyti kriz\u0119 kaip kaimyno nes\u0117km\u0119, o kiti primin\u0117, kad migracijos prie\u017eastys da\u017enai yra bendros visam regionui. Tokia informacin\u0117 kova parod\u0117, jog Ceutos \u012fvykiai tapo ne tik sienos kontrol\u0117s, bet ir \u012fvaizd\u017eio politikos arena.<\/p>\n
Tunise socialiniai tinklai \u012f Ceutos vaizdus reagavo dviprasmi\u0161kai: \u0161alia u\u017euojautos ir kritikos pasirod\u0117 ir juodo humoro komentar\u0173. Viena populiari fraz\u0117 skelb\u0117: \u201eLiko tik karalius\u201c, \u2013 taip apib\u016bdinant masin\u012f \u017emoni\u0173 i\u0161\u0117jim\u0105 per trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Tuniso diskusijose daug d\u0117mesio skirta regiono jaunimo perspektyv\u0173 stokai: dalis komentatori\u0173 teig\u0117, kad auk\u0161tas nedarbas ir prast\u0117jan\u010dios gyvenimo s\u0105lygos ver\u010dia \u017emones rizikuoti gyvybe. Tunise jaunimo nedarbas 2025 metais siek\u0117 38 proc., o pati \u0161alis pastaraisiais metais tapo reik\u0161mingu nereguliarios migracijos \u0161altiniu \u012f Europ\u0105.<\/p>\n
Politinis fonas Tunise taip pat paa\u0161tr\u0117j\u0119s: prezidentas Kaisas Saiedas 2021 met\u0173 liep\u0105 sutelk\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vykdomosios vald\u017eios, paleido parlament\u0105, o 2022 metais priimta konstitucija, \u017emogaus teisi\u0173 organizacij\u0173 vertinimu, susilpnino po 2011 met\u0173 revoliucijos pasiektus demokratinius saugiklius.<\/p>\n
Ceuta ir Melilija \u2013 du Ispanijos anklavai, besiribojantys su \u0161iaur\u0117s Maroku, kurie jau de\u0161imtme\u010dius yra tiek migracijos, tiek kontrabandos mar\u0161rut\u0173 ta\u0161kai. Ceut\u0105 1415 metais u\u017e\u0117m\u0117 portugalai, o 1668 metais pagal Lisabonos sutart\u012f ji per\u0117jo Ispanijai; Melilij\u0105 Ispanijos kar\u016bna u\u017e\u0117m\u0117 1497 metais.<\/p>\n
1995 metais Madridui suteikus abiem miestams savivaldos status\u0105, jie buvo prilyginti kitoms Ispanijos autonomin\u0117ms teritorijoms. Vis d\u0117lto Marokas ir toliau laiko Ceut\u0105 ir Melilij\u0105 okupuotomis teritorijomis ir ragina spr\u0119sti klausim\u0105 dialogu, o Ispanija tvirtina turinti neabejotin\u0105 suverenitet\u0105.<\/p>\n
Siekdama riboti nereguliari\u0105 migracij\u0105, Ispanija 1995 metais Ceutoje pastat\u0117 8,4 kilometro ilgio sien\u0105, kai kur siekian\u010di\u0105 iki 10 metr\u0173, su spygliuota viela, jutikliais ir kita \u012franga. Melilijoje 1990-\u0173j\u0173 viduryje \u012frengta apie 12 kilometr\u0173 ilgio tvora, kuri taip pat tapo vienu ry\u0161kiausi\u0173 Europos S\u0105jungos i\u0161or\u0117s sienos simboli\u0173.<\/p>\n
Ceutos kriz\u0117 primin\u0117 2021 met\u0173 \u012fvykius, kai per kelias dienas \u012f anklav\u0105 pateko apie 8 000 \u017emoni\u0173, o tuo metu situacija buvo siejama su Madrido ir Rabato diplomatine \u012ftampa d\u0117l Vakar\u0173 Sacharos Polisario fronto lyderio Brahimo Ghali gydymo Ispanijoje. Marokas anuomet neig\u0117 prisid\u0117j\u0119s prie masinio srauto, ta\u010diau 2026 met\u0173 \u012fvykiai rodo, kad migracija i\u0161lieka vienu jautriausi\u0173 svert\u0173 regione.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ceuta per kelias valandas pateko apie 60 000 migrant\u0173, \u017euvo 34 \u017emon\u0117s, o Marokas, Al\u017eyras ir Tunisas kriz\u0119 ai\u0161kina skirtingai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43619,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[17858,33680,1133,3868,33681,674,8080],"miestas":[],"class_list":["post-43618","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-alzyras","tag-ceuta","tag-ispanija","tag-marokas","tag-melilija","tag-migracija","tag-tunisas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43618","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43618"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43618\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43619"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43618"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43618"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43618"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43618"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}