Mokslininkai prane\u0161a apie netik\u0117tai gyvybing\u0105 po\u017eemin\u0119 biosfer\u0105 po Mi\u010digano dalimi, kur plyti Antrim Shale geologin\u0117 formacija. Tyrimas rodo, kad \u0161imtus metr\u0173 po \u017eeme gali veikti sud\u0117tingos ekosistemos, nepriklausomos nuo saul\u0117s \u0161viesos.<\/p>\n
Komanda analizavo vanden\u012f i\u0161 duj\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173, esan\u010di\u0173 ma\u017edaug 200\u2013500 metr\u0173 gylyje. Izotop\u0173 analiz\u0117 leido nustatyti, kad \u0161is vanduo susiformavo paskutinio ledynme\u010dio pabaigoje ir po \u017dem\u0117s pavir\u0161iumi gal\u0117jo i\u0161b\u016bti daugiau nei 11 000 met\u0173.<\/p>\n
Kartu su vandeniu \u012f uolien\u0173 poras pateko mikroorganizmai, prisitaik\u0119 prie tamsos, didesnio sl\u0117gio ir itin ribot\u0173 maisto \u0161altini\u0173. Did\u017eiausia staigmena tapo gryb\u0173 gausa: identifikuota 689 r\u016b\u0161ys, i\u0161 j\u0173 13 nauj\u0173 mokslui.<\/p>\n
Tyr\u0117jams pavyko i\u0161auginti daugiau nei 200 gryb\u0173 \u0161tam\u0173 ir sudaryti vie\u0161ai prieinam\u0105 kolekcij\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 tokio gylio m\u0117gini\u0173. Kai kuriuose m\u0117giniuose viename vandens la\u0161e aptikta apie 250 gryb\u0173 l\u0105steli\u0173, pana\u0161iai kaip kai kuriuose vandenyno vandens m\u0117giniuose.<\/p>\n
Atradimas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f ankstesnei nuostatai, kad sud\u0117tingesni organizmai, tokie kaip eukariotai, dideliuose gyliuose pasitaiko tik atsitiktinai arba b\u016bna neaktyv\u016bs. \u0160\u012f kart\u0105 aptikta po\u017eymi\u0173, jog grybai yra metaboli\u0161kai aktyv\u016bs, o kartu su jais rasta ir mikroskopini\u0173 gyv\u016bn\u0173, \u012fskaitant nicienius bei tardigradas.<\/p>\n
\u0160ioje aplinkoje energijos \u0161altinis n\u0117ra fotosintez\u0117, nes saul\u0117s \u0161viesa ten nepasiekia. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, grybai skaido organin\u0119 med\u017eiag\u0105, \u012fkalint\u0105 skal\u016bnuose, ir j\u0105 naudoja kaip maist\u0105.<\/p>\n
Tam tikrais atvejais tai rei\u0161kia, kad vietinio maisto tinklo pagrind\u0105 sudaro ne \u0161vie\u017eiai pagaminta biomas\u0117, o milijonus met\u0173 uolienose i\u0161silaik\u0119 organiniai junginiai. Kitaip tariant, uoliena \u010dia tampa ne tik buveine, bet ir maisto sand\u0117liu.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie procesai gali b\u016bti reik\u0161mingi globaliam anglies ciklui. Jei giluminiai grybai aktyviai skaido anglingas uolienas, jie gali prisid\u0117ti prie anglies dioksido i\u0161siskyrimo i\u0161 gilesni\u0173 \u017dem\u0117s plutos sluoksni\u0173.<\/p>\n
D\u0117l to klimato modeliuose ir po\u017eeminio anglies dioksido saugojimo vertinimuose gali tekti rim\u010diau atsi\u017evelgti \u012f biologin\u012f faktori\u0173. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161imtus metr\u0173 gylyje vykstantys procesai iki \u0161iol buvo tiriami retai, tod\u0117l j\u0173 mastas gali b\u016bti nuvertintas.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, dabar aptikta biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 grei\u010diausiai t\u0117ra dalis tikrojo po\u017eemin\u0117s gyvyb\u0117s masto. Spart\u0117jant genetini\u0173 ir mikrobiologini\u0173 metod\u0173 pa\u017eangai, tikimasi, kad pana\u0161\u016bs, menkai pa\u017einti ekosistem\u0173 tinklai gali b\u016bti aptikti ir kituose pasaulio regionuose.<\/p>\n
\u201ePo\u017eemin\u0117 biosfera yra gerokai sud\u0117tingesn\u0117, nei iki \u0161iol man\u0117me\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autoriai, apibendrindami rezultatus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po Mi\u010diganu, 200\u2013500 metr\u0173 gylyje, mokslininkai aptiko aktyvi\u0105 ekosistem\u0105, kur grybai ir kiti organizmai energij\u0105 gauna i\u0161 uolienose \u012fkalintos organikos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43692,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31466,33740,33742,347,673,12812,33741],"miestas":[],"class_list":["post-43691","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-ciklas","tag-antrim-shale","tag-geomikrobiologija","tag-grybai","tag-klimato-kaita","tag-miciganas","tag-pozemine-biosfera"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43691","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43691"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43691\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43691"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43691"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43691"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43691"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}