93-ej\u0173 Piet\u0173 Kor\u0117jos gydytojas ir psichiatras per televizijos laid\u0105 papasakojo, kad es\u0105 jau 40 met\u0173 n\u0117ra sirg\u0119s per\u0161alimu. Jis teigia, kad savijaut\u0105 lemia ne brang\u016bs vaistai, o nuosekl\u016bs kasdieniai \u012fpro\u010diai ir po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n
Gydytojas sako, kad s\u0105moningai atsisak\u0117 vairuoti dar b\u016bdamas 75-eri\u0173, kai, jo vertinimu, reakcija prad\u0117jo l\u0117t\u0117ti. Vietoje automobilio jis renkasi vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105, taip, anot jo, ma\u017eindamas rizik\u0105 sau ir kitiems eismo dalyviams.<\/p>\n
\u201eJei matau, kad mano reakcija l\u0117t\u0117ja, neturiu teis\u0117s rizikuoti kit\u0173 \u017emoni\u0173 saugumu\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
Pasak gydytojo, net ir b\u016bdamas vyresnis nei 65 met\u0173, kai kai kuriose Piet\u0173 Kor\u0117jos vietose senjorams taikomos lengvatos, jis da\u017eniausiai u\u017e keliones moka pats. Jis ai\u0161kina nenorintis b\u016bti na\u0161ta valstybei, kol dar dirba ir gauna pajam\u0173.<\/p>\n
Taip pat jis teigia s\u0105moningai nes\u0117dantis vietose, skirtose vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kad jaunesni keleiviai nesijaust\u0173 spaud\u017eiami u\u017eleisti viet\u0105. Tok\u012f elges\u012f jis vadina pagarbos aplinkiniams praktika, kuri, jo manymu, padeda i\u0161laikyti gerus socialinius ry\u0161ius ir emocin\u0119 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Gydytojas pabr\u0117\u017eia, kad jo diena prasideda nuo 30\u201340 minu\u010di\u0173 mank\u0161tos. \u012e rutin\u0105 jis \u012ftraukia tempimo pratimus, atsispaudimus, prit\u016bpimus, treniruot\u0119 su stepperiu ir trump\u0105 meditacij\u0105, kad susikoncentruot\u0173 dienos darbams.<\/p>\n
Vakare jis, pasak paties, visada i\u0161eina pasivaik\u0161\u010dioti ma\u017edaug pusvaland\u017eiui ir stengiasi nepraleisti \u0161io \u012fpro\u010dio jokiomis aplinkyb\u0117mis. Net komandiruo\u010di\u0173 metu pratimus atlieka vie\u0161butyje, nes svarbiausia jam yra t\u0119stinumas.<\/p>\n
Specialistai da\u017enai pabr\u0117\u017eia, kad reguliari, vidutinio intensyvumo fizin\u0117 veikla vyresniame am\u017eiuje siejama su ma\u017eesne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, geresne raumen\u0173 funkcija ir pusiausvyra. Be to, kasdienis jud\u0117jimas gali prisid\u0117ti prie geresn\u0117s miego kokyb\u0117s ir ma\u017eesnio streso.<\/p>\n
Nors gydytojo teiginys apie 40 met\u0173 be per\u0161alimo skamba \u012fsp\u016bdingai, tokias istorijas vert\u0117t\u0173 vertinti atsargiai, nes jos da\u017eniausiai remiasi asmenine patirtimi, o ne medicininiais \u012fra\u0161ais. Per\u0161alim\u0173 da\u017enis priklauso nuo daugelio veiksni\u0173: am\u017eiaus, kontakt\u0173 skai\u010diaus, aplinkos, miego, streso, l\u0117tini\u0173 lig\u0173 ir skiepijimo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jo akcentuojami principai atitinka \u0161iuolaikines sveikatos rekomendacijas: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, streso valdymas ir atsakingi sprendimai kasdienyb\u0117je. Ekspertai taip pat primena, kad svarbu laikytis rank\u0173 higienos, v\u0117dinti patalpas ir, esant indikacijoms, skiepytis nuo sezonini\u0173 infekcij\u0173.<\/p>\n
Gydytojas savo i\u0161tverm\u0119 sieja ir su ankstyvo gyvenimo patirtimis. Jis pasakoja aug\u0119s didelio skurdo s\u0105lygomis, o mokykliniais metais patyr\u0119s Kor\u0117jos karo sukr\u0117timus, tod\u0117l, jo manymu, i\u0161siugd\u0117 atsparum\u0105 ir disciplin\u0105.<\/p>\n
\u201eSunk\u016bs laikai i\u0161mok\u0117 mane i\u0161tverti ir kasdien pasir\u016bpinti savo k\u016bnu bei protu\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
Specialistai sutinka, kad psichologinis atsparumas ir ai\u0161ki dienos strukt\u016bra gali pad\u0117ti lengviau tvarkytis su \u012ftampa, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, jog tai nepakei\u010dia medicinin\u0117s prie\u017ei\u016bros. Pajutus simptomus ar turint l\u0117tini\u0173 lig\u0173, svarbu laiku kreiptis \u012f gydytojus ir nepainioti motyvuojan\u010di\u0173 istorij\u0173 su universaliomis gydymo taisykl\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
93-ej\u0173 psichiatras tikina 40 met\u0173 nesirg\u0119s per\u0161alimu: jis atskleid\u0117 kasdien\u0119 mank\u0161t\u0105, vaik\u0161\u010diojim\u0105 ir principus, kuriais vadovaujasi kasdien.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[261,339,337,3506,8869,13035],"miestas":[],"class_list":["post-43736","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-fizinis-aktyvumas","tag-imunitetas","tag-persalimas","tag-pietu-koreja","tag-psichiatrija","tag-senjoru-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43736\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43736"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}