Antarktidos gilumoje, tyrim\u0173 stotyje \u201eConcordia\u201c, u\u017efiksuota minus 84,1 laipsnio Celsijaus temperat\u016bra. Tai \u017eemiausias rodiklis \u0161iame \u017eemyne per pastaruosius 14 met\u0173 ir vienas ry\u0161kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 ekstremali\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n
\u201eConcordia\u201c stotis \u012fsik\u016brusi Antarktidos plok\u0161\u010diakalnyje, ant ma\u017edaug 3 300 metr\u0173 storio ledo skydo, daugiau nei 965 kilometr\u0173 atstumu nuo artimiausios pakrant\u0117s. D\u0117l auk\u0161\u010dio, labai sauso oro ir ilg\u0173 poliarini\u0173 nakt\u0173 \u010dia susidaro s\u0105lygos, leid\u017eian\u010dios temperat\u016brai kristi iki itin \u017eem\u0173 reik\u0161mi\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is rekordas svarbus?<\/p>\n
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio toks \u0161altis gali atrodyti kaip argumentas prie\u0161 klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vienas ekstremalus matavimas nepaneigia ilgalaiki\u0173 tendencij\u0173. Klimatas vertinamas pagal daugiamet\u0119 statistik\u0105, o Antarktidoje nat\u016bralus kintamumas gali sukelti tiek labai \u0161altas, tiek ne\u012fprastai \u0161iltas bangas.<\/p>\n
Dar daugiau, pastaruoju metu Antarktidoje vis da\u017eniau fiksuojami dideli temperat\u016bros kontrastai per trump\u0105 laik\u0105. Tai siejama su atmosferos cirkuliacijos svyravimais, poliarinio s\u016bkurio poky\u010diais ir \u0161iltesni\u0173 oro masi\u0173 \u012fsiver\u017eimais \u012f kai kuriuos regionus, ypa\u010d prie Antarktidos pusiasalio.<\/p>\n
Kaip telpa ir \u0161al\u010dio, ir \u0161ilumos kra\u0161tutinumai?<\/p>\n
\u0160is at\u0161alimas u\u017efiksuotas pra\u0117jus vos kelioms savait\u0117ms po prie\u0161ingo rei\u0161kinio, kai vienoje Antarktidos viet\u0173 \u017eiemos metu buvo fiksuota net 15,4 laipsnio Celsijaus temperat\u016bra. Tokie \u201e\u0161vytuokl\u0117s\u201c tipo svyravimai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip greitai gali keistis s\u0105lygos net ir stabilumu gars\u0117jan\u010diuose poliariniuose regionuose.<\/p>\n
Ekspertai akcentuoja, kad ekstremal\u016bs epizodai konkre\u010diuose ta\u0161kuose neb\u016btinai atspindi viso \u017eemyno b\u016bkl\u0119. Vis d\u0117lto bendras vaizdas rodo, kad dalis Antarktidos ledo masyvo ilgainiui praranda led\u0105, o Piet\u0173 vandenynas \u0161yla, kas turi \u012ftakos j\u016bros ledo sezonui ir ekosistemoms.<\/p>\n
K\u0105 tai rei\u0161kia \u017emon\u0117ms ir gamtai?<\/p>\n
Mokslininkai persp\u0117ja, kad intensyv\u0117jant ekstremaliems rei\u0161kiniams did\u0117ja rizika tiek infrastrukt\u016brai, tiek tiekimo grandin\u0117ms, tiek \u017emoni\u0173 sveikatai, ypa\u010d kai kar\u0161\u010dio, sausr\u0173 ar gaisr\u0173 epizodai sutampa su kitais stresoriais. Poliariniai regionai svarb\u016bs ir tuo, kad jie veikia pasaulin\u0119 vandenyn\u0173 cirkuliacij\u0105, o poky\u010diai ten ilgainiui gali atsispind\u0117ti ir kituose \u017eemynuose.<\/p>\n
\u201eTai tik prad\u017eia, o situacija nei\u0161vengiamai blog\u0117s, kol priart\u0117sime prie ribos, kur \u017emon\u0117ms bus vis sunkiau prisitaikyti\u201c, \u2013 sak\u0117 Potsdamo klimato poveikio tyrim\u0173 instituto vadovas Johanas Rockstr\u00f6mas.<\/p>\n
Nors rekordini\u0173 \u0161al\u010di\u0173 epizodai patraukia d\u0117mes\u012f, mokslininkai ragina \u017ei\u016br\u0117ti pla\u010diau: svarbiausia yra ilgalaik\u0117s temperat\u016bros, vandenyn\u0173 \u0161ilumos ir ledo mas\u0117s tendencijos. B\u016btent jos lemia, kaip keisis j\u016bros lygis, ekstremali\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enis ir koki\u0173 sprendim\u0173 reik\u0117s artimiausiais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidos stotyje \u201eConcordia\u201c u\u017efiksuota minus 84,1 laipsnio temperat\u016bra: mokslininkai ai\u0161kina, k\u0105 tokie ekstremumai rei\u0161kia klimatui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,33796,101,19063,673,33798,33797],"miestas":[],"class_list":["post-43782","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-concordia-stotis","tag-ekologija","tag-ekstremalus-orai","tag-klimato-kaita","tag-pietu-vandenynas","tag-poliarinis-sukurys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43782","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43782"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43782\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43782"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}