Apie stres\u0105 da\u017eniausiai kalbama per tris gerai \u017einomus organizmo atsakus: kov\u0105, b\u0117gim\u0105 arba sustingim\u0105. Vis da\u017eniau specialistai i\u0161skiria ir ketvirt\u0105, re\u010diau atpa\u017e\u012fstam\u0105 reakcij\u0105 \u2013 uleglum\u0105, kai \u017emogus, pajut\u0119s gr\u0117sm\u0119, ima taikytis ir stengiasi \u012ftikti. Psicholog\u0117 Meg Josephson pabr\u0117\u017eia, kad k\u016bnui da\u017enai nesvarbu, ar pavojus realus, ar tik \u012fsivaizduojamas.<\/p>\n
Uleglumo esm\u0117 \u2013 ne atsitraukti nuo gr\u0117sm\u0117s, o priart\u0117ti prie jos \u0161altinio ir ie\u0161koti saugumo per santyk\u012f. Tai gali reik\u0161tis perd\u0117tu mandagumu, nuolatiniu pritarimu, pagyrimais, papildom\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 prisi\u0117mimu ar bandymu numal\u0161inti kito \u017emogaus nepasitenkinim\u0105. Tok\u012f elges\u012f gali suaktyvinti ir dviprasmi\u0161ka \u017einut\u0117 ar kvietimas \u201epasikalb\u0117ti\u201c, jei jis interpretuojamas kaip galimas atst\u016bmimas.<\/p>\n
Pasak specialist\u0117s, \u0161\u012f atsak\u0105 neretai i\u0161duoda keli pasikartojantys po\u017eymiai: \u017emogus per daug analizuoja socialines situacijas, vengia konflikto net tada, kai jis b\u016btinas, sunkiai pasako \u201ene\u201c ir negeba ai\u0161kiai br\u0117\u017eti rib\u0173. I\u0161ori\u0161kai tai gali atrodyti kaip geranori\u0161kumas, ta\u010diau ilgainiui virsta nuovargiu, vidiniu pyk\u010diu ir jausmu, kad gyvenama ne savo gyvenimo.<\/p>\n
\u201eNesu saugi, kol ne\u012fsitikinu, kad tu mane m\u0117gsti ir tarp m\u016bs\u0173 viskas gerai\u201c, \u2013 sak\u0117 Meg Josephson, ai\u0161kindama, kokia vidin\u0117 logika da\u017enai slypi u\u017e uleglaus elgesio.<\/p>\n
Uleglumas da\u017enai siejamas su vaikyst\u0117s patirtimis, kai nam\u0173 aplinka buvo nestabili: suaugusi\u0173j\u0173 nuotaikos neprognozuojamos, vyko r\u0117kimas, emocinis \u0161altumas ar vadinamasis baudimas tyla. Vaikas tokiomis s\u0105lygomis mokosi vienaip i\u0161gyventi: b\u016bti patogus, netrukdyti, \u201eelgtis gerai\u201c, kad suma\u017eint\u0173 \u012ftamp\u0105 ir i\u0161vengt\u0173 blogiausio scenarijaus. Suaugus \u0161is modelis gali persikelti \u012f darb\u0105, poros santykius ar draugystes.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117je psichologijoje vis pla\u010diau kalbama ir apie sud\u0117tin\u0119 traum\u0105, kuri neb\u016btinai kyla i\u0161 vieno ekstremalaus \u012fvykio. Ji gali formuotis i\u0161 ilgalaiki\u0173, pasikartojan\u010di\u0173 patir\u010di\u0173, kai vaikas jau\u010diasi nematomas, nei\u0161klausytas ar emoci\u0161kai neparemtas. Tokie i\u0161gyvenimai siejami su padid\u0117jusiu budrumu, nerimu ir nuolatiniu bandymu \u201enuskenuoti\u201c kit\u0173 \u017emoni\u0173 nuotaikas.<\/p>\n
\u201eB\u016bna, kad tik i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 t\u0117v\u0173 nam\u0173 \u017emon\u0117s pradeda suprasti, jog vaikyst\u0117je buvo dalyk\u0173, kurie netur\u0117jo b\u016bti norma\u201c, \u2013 sak\u0117 Meg Josephson, pabr\u0117\u017edama, kad \u0161is suvokimas da\u017enai ateina v\u0117liau, kai atsiranda daugiau autonomijos.<\/p>\n
Dar vienas da\u017enas l\u016b\u017eio ta\u0161kas \u2013 t\u0117vyst\u0117 ar motinyst\u0117, kai augindami vaikus suaugusieji ima lyginti, kokio saugumo patys netur\u0117jo. Tai gali i\u0161kelti ir vadinam\u0105j\u0105 ged\u0117jimo form\u0105 \u2013 li\u016bdes\u012f d\u0117l santykio ar vaikyst\u0117s patirties, kurios nebuvo, net jei artimieji vis dar gyvi. Specialist\u0173 teigimu, tokios emocijos n\u0117ra silpnumo \u017eenklas, o svarbi psichologinio gijimo proceso dalis.<\/p>\n
Uleglumas ypa\u010d da\u017enai \u012fsijungia santykiuose su autoritetais, pavyzd\u017eiui, vadovais, nes darbo vieta tiesiogiai susijusi su \u017emogaus saugumu ir pragyvenimu. Tokiose situacijose taikymasis gali maskuotis kaip ypa\u010d auk\u0161ti standartai sau, nuolatinis noras pasirodyti nepriekai\u0161tingai ir baim\u0117 nuvilti. Ilgainiui tai didina perdegimo rizik\u0105 ir silpnina pasitenkinim\u0105 darbu.<\/p>\n
Psicholog\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad sprendimas da\u017eniausiai n\u0117ra kra\u0161tutinumas \u2013 visi\u0161kas atsiribojimas nuo kit\u0173 ar nuolatinis sav\u0119s aukojimas. Tikslas yra i\u0161mokti atpa\u017einti savo poreikius, i\u0161b\u016bti su \u012ftampa ir kurti santykius, kuriuose \u012fmanoma ir artumas, ir ribos. Tam padeda paprasta praktika \u2013 pauz\u0117 prie\u0161 automatin\u0119 reakcij\u0105, kai norisi skubiai teisintis ar pra\u0161yti patvirtinimo, kad \u201eviskas gerai\u201c.<\/p>\n
\u201eSav\u0119s pasitik\u0117jimas yra tarsi raumuo: j\u012f galima treniruoti ma\u017eais \u017eingsniais, pirmiausia paklausiant sav\u0119s, ko noriu ir k\u0105 jau\u010diu, o tik tada kreipiantis \u012f kitus\u201c, \u2013 sak\u0117 Meg Josephson.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad uleglumas gali b\u016bti sunkiai atpa\u017e\u012fstamas, nes visuomen\u0117je da\u017enai apdovanojamas kaip patogumas ir gerumas. Vis d\u0117lto ilgalaik\u0117je perspektyvoje jis gali atitolinti nuo autenti\u0161k\u0173 santyki\u0173, kelti vieni\u0161umo jausm\u0105 ir skatinti nerim\u0105. Atsakas \u012f stres\u0105, kuris kadaise pad\u0117jo i\u0161gyventi, suaugus gali tapti kli\u016btimi, jei \u017emogus nebei\u0161moksta rinktis kitaip.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Psicholog\u0117 Meg Josephson ai\u0161kina uleglumo reakcij\u0105 \u012f stres\u0105: kaip ji susiformuoja, kuo pasirei\u0161kia ir kod\u0117l \u012ftikin\u0117jimas ilgainiui kainuoja brangiai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43798,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[33811,1079,1963,33813,17196,1498,33812],"miestas":[],"class_list":["post-43797","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-meg-josephson","tag-perdegimas","tag-psichologija","tag-ribos","tag-saviverte","tag-stresas","tag-trauma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43797\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43797"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}