Vokietijoje, Hohle Fels urve, archeologai aptiko dvi itin ma\u017eas pauk\u0161\u010di\u0173 fig\u016br\u0117les, i\u0161dro\u017etas i\u0161 mamuto ilties. Radiniai siejami su aurinjako kult\u016bra ir datuojami ma\u017edaug prie\u0161 40 000 met\u0173, kai Europoje jau plito ankstyvieji Homo sapiens.<\/p>\n
Fig\u016br\u0117l\u0117s rastos apatiniuose urvo sluoksniuose, ma\u017edaug pusantro metro atstumu viena nuo kitos. Geriau i\u0161lik\u0119s dirbinys vaizduoja ramiai tupint\u012f pauk\u0161t\u012f, o antrasis pavaizduotas i\u0161skleistais sparnais, ta\u010diau vienas sparnas yra nul\u016b\u017e\u0119s.<\/p>\n
Abu dirbiniai tokie smulk\u016bs, kad tilpt\u0173 ant nago, o j\u0173 svoris siekia apie 1,3 ir 0,7 gramo. Viena fig\u016br\u0117l\u0117, vos 2 centimetr\u0173 ilgio, dabar laikoma vienu ma\u017eiausi\u0173 iki \u0161iol regione aptikt\u0173 ledynme\u010dio meno k\u016brini\u0173.<\/p>\n
Archeolog\u0173 teigimu, mamuto iltis \u010dia panaudota ne tik supaprastintai formai sukurti: ant pavir\u0161iaus matyti smulkios linijos ir detal\u0117s, leid\u017eian\u010dios spr\u0119sti apie plunksn\u0173 vaizdavim\u0105. Tokie po\u017eymiai rodo kruop\u0161t\u0173 gamtos steb\u0117jim\u0105 ir auk\u0161t\u0105 dirbini\u0173 meistri\u0161kum\u0105.<\/p>\n
\u201eMamuto iltis \u010dia nebuvo naudojama vien apibendrintai pauk\u0161\u010dio formai sukurti. Gamtos detal\u0117s perkeltos \u012f fig\u016br\u0117les taip tiksliai, kad net galima svarstyti, kokia r\u016b\u0161is pavaizduota ir k\u0105 pauk\u0161tis daro\u201c, \u2013 sak\u0117 Tiubingeno universiteto archeologas Nicholas Conard.<\/p>\n
Mokslininkai dar nesutaria, kokios r\u016b\u0161ies pauk\u0161\u010diai pavaizduoti, nes miniati\u016brinis mastelis ir stilizacija palieka erdv\u0117s interpretacijoms. Viena versija \u2013 tai baltosios kurapkos, kurios kaul\u0173 da\u017enai randama regiono prie\u0161istoriniuose radimviet\u0117se ir kurios gerai prisitaikiusios prie \u0161al\u010dio.<\/p>\n
Kita hipotez\u0117 sieja fig\u016br\u0117les su stambesniais, fazanus primenan\u010diais mi\u0161ko pauk\u0161\u010diais, pavyzd\u017eiui, kurtiniais, gars\u0117jan\u010diais ry\u0161kiu eksterjeru ir \u012fmantriais poravimosi ritualais. Anot tyr\u0117j\u0173, k\u016bno proporcijos, laikysena ir plunksn\u0173 u\u017euominos leid\u017eia lyginti su skirtingomis r\u016b\u0161imis, ta\u010diau galutin\u0117 i\u0161vada kol kas ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Vis d\u0117lto bendras kontekstas ai\u0161kus: ledynme\u010dio Europoje \u017emon\u0117s k\u016br\u0117 ne vien utilitarinius daiktus, bet ir simbolin\u012f, steb\u0117jimu paremt\u0105 men\u0105. Tai stiprina \u012frodymus, kad vaizduojamasis menas, papuo\u0161alai ir muzikin\u0117s tradicijos regione formavosi labai anksti.<\/p>\n
Hohle Fels urvas priklauso \u0160vabijos Juros urv\u0173 kompleksui, \u012ftrauktam \u012f UNESCO pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 kaip viena svarbiausi\u0173 viet\u0173, padedan\u010di\u0173 suprasti ankstyviausio Europos meno prad\u017ei\u0105. \u010cia jau anks\u010diau rasta ir garsi Hohle Fels Venera, laikoma vienu seniausi\u0173 fig\u016brinio meno pavyzd\u017ei\u0173 \u017eemyne.<\/p>\n
Skelbiama, kad naujai aptiktos pauk\u0161\u010di\u0173 fig\u016br\u0117l\u0117s bus eksponuojamos prie\u0161istor\u0117s ir ledynme\u010dio meno muziejuje Blaubeurene iki 2027 met\u0173 baland\u017eio 4 dienos. Tyrimai t\u0119siami, o radiniai tur\u0117t\u0173 papildyti diskusijas apie tai, kaip ankstyvieji \u017emon\u0117s vaizdavo gyv\u016bnus ir k\u0105 tokie simboliai rei\u0161k\u0117 j\u0173 bendruomen\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vokietijos Hohle Fels urve rasti du 40 000 met\u0173 senumo pauk\u0161\u010diai i\u0161 mamuto ilties atskleid\u017eia ankstyv\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 meno detalum\u0105 ir simbolik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":43802,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[850,33815,33814,14575,33816,33817,646],"miestas":[],"class_list":["post-43801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-archeologija","tag-aurinjako-kultura","tag-hohle-fels","tag-ledynmetis","tag-mamuto-iltis","tag-tiubingeno-universitetas","tag-unesco"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43801\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43801"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}