Kalifornijoje spar\u010diai plinta invazin\u0117s argentinin\u0117s skruzd\u0117l\u0117s, kurios sudaro vadinam\u0105sias superkolonijas ir kei\u010dia vietos ekosistemas. Jos i\u0161stumia vietines skruzd\u0117li\u0173 r\u016b\u0161is, o kartu sutrikdo maisto grandines, prie kuri\u0173 prisitaik\u0119 pauk\u0161\u010diai, ropliai ir kiti vabzd\u017eiai.<\/p>\n
\u0160i r\u016b\u0161is \u012f JAV pateko dar XIX am\u017eiaus pabaigoje, grei\u010diausiai kartu su importuojama \u017eem\u0117s \u016bkio produkcija ir krovini\u0173 siuntomis. Nuo tada skruzd\u0117l\u0117s ypa\u010d s\u0117kmingai \u012fsitvirtino pakrant\u0117s ir urbanizuotuose regionuose, kur gausu vandens ir lengvai pasiekiamo maisto.<\/p>\n
Kod\u0117l jos taip s\u0117kmingai plinta?<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra ne\u012fprasta j\u0173 socialin\u0117 strukt\u016bra: gretimos kolonijos da\u017enai nekariauja tarpusavyje, kaip b\u016bdinga daugeliui vietini\u0173 skruzd\u0117li\u0173. Vietoje to milijonai darbininki\u0173 bendradarbiauja did\u017eiul\u0117se teritorijose, tod\u0117l skruzd\u0117l\u0117s greitai perima maisto i\u0161teklius ir \u201eu\u017espaud\u017eia\u201c konkurentus.<\/p>\n
Mokslininkai Kalifornijoje \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f sieja ir su introdukuotos populiacijos genetika: ma\u017eesn\u0117 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 gali lemti silpnesn\u012f tarpusavio agresyvum\u0105, tod\u0117l kolonijos susilieja \u012f itin didelius, tarpusavyje susietus tinklus. Tokios superkolonijos gali driektis \u0161imtais kilometr\u0173 ir b\u016bti labai sunkiai suvaldomos.<\/p>\n
Kod\u0117l \u016bkininkams tai bloga \u017einia?<\/p>\n
Did\u017eiausia \u017eala \u017eem\u0117s \u016bkiui kyla d\u0117l skruzd\u0117li\u0173 ry\u0161io su augal\u0173 sultimis mintan\u010diais kenk\u0117jais, tokiais kaip amarai, miltuotieji skydamariai, baltasparniai ir mink\u0161tieji skydamariai. \u0160ie vabzd\u017eiai i\u0161skiria sald\u017ei\u0105 lipni\u0105 med\u017eiag\u0105, vadinam\u0105 medune\u0161iu, kuri skruzd\u0117l\u0117ms tampa svarbiu maisto \u0161altiniu.<\/p>\n
Mainais skruzd\u0117l\u0117s pradeda \u201eganyti\u201c ir aktyviai saugoti kenk\u0117jus nuo nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173, pavyzd\u017eiui, boru\u017e\u0117li\u0173 ar parazitini\u0173 vapsv\u0173. D\u0117l to kenk\u0117j\u0173 populiacijos gali augti grei\u010diau, o augalai patiria didesn\u012f stres\u0105, silpn\u0117ja ir duoda ma\u017eesn\u012f derli\u0173.<\/p>\n
Skruzd\u0117l\u0117s ypa\u010d klesti dr\u0117kinamose teritorijose, priemies\u010di\u0173 soduose ir \u017eem\u0117s \u016bkio regionuose, kur vanduo ir sald\u016bs maisto \u0161altiniai prieinami did\u017ei\u0105j\u0105 met\u0173 dal\u012f. Tokia aplinka sudaro s\u0105lygas invazinei r\u016b\u0161iai pl\u0117stis net ten, kur nat\u016braliai ji tur\u0117t\u0173 daugiau ribojan\u010di\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad problema neapsiriboja vien nam\u0173 \u016bkiais ar pavieniais sklypais: invazin\u0117s skruzd\u0117l\u0117s kei\u010dia visos ekosistemos pusiausvyr\u0105. Kai vietin\u0117s skruzd\u0117l\u0117s i\u0161stumiamos, dalis pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 netenka svarbaus maisto \u0161altinio, o augal\u0173 kenk\u0117jai gauna papildom\u0105 \u201eapsaugos sistem\u0105\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Argentinin\u0117s skruzd\u0117l\u0117s Kalifornijoje kuria superkolonijas, i\u0161stumia vietines r\u016b\u0161is ir saugo amarus, tod\u0117l auga kenk\u0117j\u0173 \u017eala sodams ir \u016bkiams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[1990,33918,101,3686,606,33919,33920],"miestas":[],"class_list":["post-43905","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-amarai","tag-argentinines-skruzdeles","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-kalifornija","tag-superkolonijos","tag-zemes-ukio-kenkejai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43905","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43905"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43905\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43905"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43905"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43905"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43905"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}