JAV \u0161iaur\u0117s rytuose, Meino \u012flankoje, mokslininkai per bandym\u0105 \u012f j\u016br\u0105 i\u0161pyl\u0117 apie 62 500 litr\u0173 \u0161armo tirpalo ir vandens pavir\u0161i\u0173 nuda\u017e\u0117 ry\u0161kiai ro\u017eine spalva. Taip buvo siekiama ne sukurti vizual\u0173 efekt\u0105, o tiksliai atsekti, kaip pasiskirsto ir juda pakeistos sud\u0117ties vandens mas\u0117 atviroje j\u016broje.<\/p>\n
\u0160is bandymas laikomas vienu pirm\u0173j\u0173 JAV atviro vandenyno \u0161armingumo didinimo eksperiment\u0173, vykdyt\u0173 gavus federalin\u012f leidim\u0105. Tyr\u0117jai ai\u0161kinosi, ar kontroliuojamas \u0161armingumo padidinimas gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti vandenynui sugerti daugiau atmosferos anglies dioksido ir kartu suma\u017einti vandenyno r\u016bg\u0161t\u0117jimo poveik\u012f.<\/p>\n
Kaip tai veikia ir kod\u0117l ro\u017ein\u0117 spalva<\/p>\n
Vandenynas nat\u016braliai sugeria reik\u0161ming\u0105 \u017emogaus veiklos i\u0161metamo anglies dioksido dal\u012f, ta\u010diau \u0161i \u201epaslauga\u201c turi kain\u0105: d\u0117l papildomo anglies dioksido j\u016bros vanduo r\u016bg\u0161t\u0117ja. R\u016bg\u0161t\u0117jimas gali apsunkinti organizm\u0173, kurie formuoja kriaukles ar skeletus i\u0161 kalcio karbonato, i\u0161likim\u0105 ir augim\u0105, tod\u0117l mokslininkai ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip \u0161\u012f proces\u0105 l\u0117tinti.<\/p>\n
\u0160armingumo didinimas remiasi chemine pusiausvyra: kai vandenyje daugiau \u0161armingumo, i\u0161tirp\u0119s anglies dioksidas da\u017eniau pereina \u012f stabilesnes i\u0161tirpusios anglies formas. Teori\u0161kai tai gal\u0117t\u0173 didinti vandenyno geb\u0117jim\u0105 \u201eu\u017erakinti\u201c angl\u012f ilgesniam laikui ir kartu \u0161velninti pH poky\u010dius.<\/p>\n
Ro\u017ein\u0117 spalva pasirinkta d\u0117l praktin\u0117s prie\u017easties: \u012f vanden\u012f \u012fmai\u0161ytas da\u017eiklis, naudojamas vandens masi\u0173 jud\u0117jimui sekti. Pagal jo sklaid\u0105 galima \u012fvertinti, kur ir kokiu grei\u010diu keliauja vanduo, \u012f kur\u012f buvo dozuotas \u0161armo tirpalas, ir palyginti real\u0173 jud\u0117jim\u0105 su kompiuteriniais modeliais.<\/p>\n
K\u0105 matavo tyr\u0117jai ir k\u0105 rodo pirmi duomenys<\/p>\n
Bandymo metu tirpalas buvo skied\u017eiamas ir dozuojamas palaipsniui, kelias valandas, kad pokytis b\u016bt\u0173 kontroliuojamas. Lygiagre\u010diai kita komanda matavo pH, \u0161armingum\u0105, i\u0161tirpusios anglies dioksido kiek\u012f, temperat\u016br\u0105 ir druskingum\u0105, o papildomi duomenys buvo renkami nuotoliniais steb\u0117jimais ir j\u016brini\u0173 matavim\u0173 \u012franga.<\/p>\n
Pagal vie\u0161ai aptartus tarpinius rezultatus, ro\u017ein\u0117 d\u0117m\u0117 buvo sekama kelias dienas, o jos jud\u0117jimas daugma\u017e atitiko prognozes. Taip pat fiksuota, kad pH ir da\u017eiklio koncentracija per numatyt\u0105 laik\u0105 gr\u012f\u017eo link pradinio lygio, kas leid\u017eia spr\u0119sti, jog ma\u017eo masto i\u0161leidim\u0105 galima suplanuoti ir steb\u0117ti pakankamai tiksliai.<\/p>\n
Pirmieji biologiniai steb\u0117jimai, kiek skelbta, dideli\u0173 skirtum\u0173 tarp apdorotos ir neapdorotos zonos neparod\u0117 vertinant smulkesnes bendrijas, pavyzd\u017eiui, bakterijas ir plankton\u0105. Vis d\u0117lto patys tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie duomenys dar n\u0117ra galutinis saugumo \u012frodymas, ypa\u010d kalbant apie didesnius gyv\u016bnus, \u017euvininkyst\u0119 ir galim\u0105 poveik\u012f visai mitybos grandinei.<\/p>\n
Kod\u0117l tai kelia diskusij\u0173 ir kas toliau<\/p>\n
Tokie bandymai priskiriami klimato kaitos \u0161velninimo technologij\u0173 paie\u0161koms, ta\u010diau jie kelia ir reguliavimo, ir visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo klausim\u0173. Net jei ma\u017eo masto eksperimentas atrodo valdomas, didesni projektai reik\u0161t\u0173 didesn\u0119 rizik\u0105 ekosistemoms, tod\u0117l svarb\u016bs ne tik laboratoriniai skai\u010diavimai, bet ir nepriklausoma steb\u0117sena, skaidr\u016bs duomenys bei ai\u0161kios taisykl\u0117s.<\/p>\n
Leidim\u0173 i\u0161davimas paprastai apima ilgesn\u0119 per\u017ei\u016br\u0105 ir vie\u0161as konsultacijas, ypa\u010d regionuose, kur pakran\u010di\u0173 ekonomika priklauso nuo \u017evejybos ir j\u016br\u0173 ekosistem\u0173 b\u016bkl\u0117s. D\u0117l to artimiausias \u017eingsnis da\u017eniausiai b\u016bna ne masto didinimas, o ilgesn\u0117s trukm\u0117s steb\u0117sena ir modeliavimas, siekiant \u012fvertinti galim\u0105 poveik\u012f skirtingomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Nors id\u0117ja didinti vandenyno \u0161armingum\u0105 skamba kaip potenciali priemon\u0117 papildomai \u201esuri\u0161ti\u201c anglies dioksid\u0105, mokslinis sutarimas \u0161iuo metu remiasi atsargumo principu: kol kas svarbiausia \u012frodyti, kad metodas b\u016bt\u0173 saugus, prognozuojamas ir realiai efektyvus, o ne tik \u012fsp\u016bdingai atrodantis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Meino \u012flankoje mokslininkai nuda\u017e\u0117 j\u016br\u0105 ro\u017eine ir dozuodami \u0161arm\u0105 tikrino, ar \u0161armingumo didinimas gali pad\u0117ti sugerti daugiau CO2.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,101,33930,1531,33929,33927,33928],"miestas":[],"class_list":["post-43909","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-ekologija","tag-geoengineering","tag-juru-ekosistemos","tag-klimato-kaitos-svelninimas","tag-meino-ilanka","tag-vandenynu-rugstejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43909","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43909"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43909\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43909"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=43909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}