Mokslininkai prane\u0161\u0117 aptik\u0119 potencialiai pavojing\u0105, didel\u0117s apimties tektoninio l\u016b\u017eio zon\u0105 po Indonezijos Sulavesio sala. J\u0173 teigimu, tokia strukt\u016bra reik\u0161mingai didina stipri\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 ir cunami\u0173 rizik\u0105 regione, kuris ir anks\u010diau buvo laikomas vienu aktyviausi\u0173 seismini\u0173 ta\u0161k\u0173. Nauji tyrimai rodo, kad gil\u016bs \u017dem\u0117s plutos ply\u0161iai driekiasi ne tik po sausuma, bet t\u0119siasi ir gilyn \u012f Celeb\u0173 j\u016br\u0105.<\/p>\n
Geofizik\u0173 komanda atliko seisminius tyrimus ir analizavo j\u016bros dugno kartografavimo duomenis. Remdamiesi rezultatais, jie padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad did\u017eiausia iki \u0161iol Sulavesyje \u017einoma l\u016b\u017eio zona nesibaigia ties pakrante, o po vandeniu t\u0119siasi kaip didel\u0117s, giliai \u012f plutos strukt\u016br\u0105 \u012fsir\u0117\u017eusios \u012ftr\u016bkio sistemos dalis. Tai rei\u0161kia, kad staigaus poslinkio metu deformacijos gali apimti ne tik sausumos pagrind\u0105, bet ir vandenyno dugn\u0105. B\u016btent tokie judesiai gali staigiai i\u0161kilnoti arba \u201enuleisti\u201c j\u016bros dugn\u0105 ir taip suformuoti cunamio bangas.<\/p>\n
Sulavesis yra Ramiojo vandenyno Ugnies \u017eiede \u2013 intensyvios seismin\u0117s ir vulkanin\u0117s veiklos juostoje, supan\u010dioje Ram\u0173j\u012f vandenyn\u0105. D\u0117l to \u0161is regionas ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamas \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173, o kartu ir su jais susijusios cunami\u0173 gr\u0117sm\u0117s. L\u016b\u017eio zonos t\u0105sos j\u016broje patvirtinimas rodo, kad tektonini\u0173 judesi\u0173 derinys po sausuma ir po j\u016bros dugnu gali sukelti ypa\u010d rimt\u0173 padarini\u0173 pakran\u010di\u0173 bendruomen\u0117ms.<\/p>\n
Naujas seisminis ai\u0161kinimas taip pat padeda geriau suprasti ankstesni\u0173 nelaimi\u0173 mechanizmus. Pavyzd\u017eiui, 2018 metais Palu apylink\u0117se Sulavesyje \u012fvyk\u0119s ma\u017edaug 7,5 balo stiprumo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas suk\u0117l\u0117 katastrofi\u0161k\u0105 cunam\u012f, nusine\u0161us\u012f t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173. \u0160is \u012fvykis mokslinink\u0173 iki \u0161iol analizuojamas, siejant j\u012f su vietin\u0117mis l\u016b\u017eio strukt\u016bromis.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, \u0161ios pla\u010dios l\u016b\u017eio zonos atradimas tur\u0117t\u0173 tapti vienu svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 prognozuojant b\u016bsimus \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus ir planuojant cunami\u0173 persp\u0117jimo sistemas. Jei plutos ply\u0161ys tiesiogiai siejasi su vandenyno dugnu, staigi\u0173 j\u016bros dugno poslinki\u0173 rizika per stiprius sukr\u0117timus gali b\u016bti didesn\u0117, nei manyta anks\u010diau. Tai ypa\u010d svarbu institucijoms, atsakingoms u\u017e persp\u0117jim\u0173 skelbim\u0105 visam regionui.<\/p>\n
Laipsni\u0161kai atskleid\u017eiant tiksli\u0105 \u0161ios l\u016b\u017eio zonos geometrij\u0105, gali b\u016bti geriau \u012fvertinta b\u016bsim\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 tikimyb\u0117 ir galima j\u0173 stiprumo riba. Tai itin reik\u0161minga milijonams Pietry\u010di\u0173 Azijos gyventoj\u0173, kuriems seisminiai rei\u0161kiniai ir cunamiai, deja, i\u0161lieka nuolat pasikartojan\u010dia gr\u0117sme.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eSolid Earth\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mokslininkai prane\u0161\u0117 aptik\u0119 potencialiai pavojing\u0105, didel\u0117s apimties tektoninio l\u016b\u017eio zon\u0105 po Indonezijos Sulavesio sala. J\u0173 teigimu, tokia strukt\u016bra reik\u0161mingai didina stipri\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 ir cunami\u0173 rizik\u0105 regione, kuris ir anks\u010diau buvo laikomas vienu aktyviausi\u0173 seismini\u0173 ta\u0161k\u0173. Nauji tyrimai rodo, kad gil\u016bs \u017dem\u0117s plutos ply\u0161iai driekiasi ne tik po sausuma, bet t\u0119siasi ir gilyn \u012f Celeb\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4393,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4392","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4392","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4392"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4392\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4393"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4392"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4392"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4392"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4392"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}