Pastangos pa\u017eaboti vandenil\u012f, da\u017enai vadinam\u0105 ateities kuru, \u012fgauna pagreit\u012f. Pagrindinis tikslas nesikei\u010dia \u2013 padaryti vandenil\u012f pigesn\u012f ir lengviau prieinam\u0105, o tai rei\u0161kia, kad b\u016btina ma\u017einti jo gamybos kain\u0105. B\u016btent tok\u012f sprendim\u0105 pristat\u0117 Sidn\u0117jaus universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda, pasi\u016bliusi netik\u0117tai paprastais ir pla\u010diai prieinamais komponentais paremt\u0105 metod\u0105.<\/p>\n
\u017daliasis vandenilis jau daugel\u012f met\u0173 \u012fvardijamas kaip perspektyvus nulin\u0117s tar\u0161os energijos ne\u0161iklis: j\u012f deginant susidaro tik vandens garai. Ta\u010diau iki \u0161iol did\u017eiausia kli\u016btis buvo gamyba \u2013 ji i\u0161lieka brangi ir sud\u0117tinga, o realus prover\u017eis da\u017enai atsimu\u0161a \u012f logistik\u0105 ir ka\u0161tus. Tod\u0117l nauja koncepcija, sukurta Sidn\u0117jaus universitete, sulauk\u0117 d\u0117mesio d\u0117l savo paprastumo ir potencialo veikti prakti\u0161komis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Proceso pagrindas \u2013 skystas galis, metalas, kurio lydymosi temperat\u016bra yra vos 29,8 laipsnio Celsijaus. Mokslininkai nustat\u0117, kad smulk\u016bs \u0161io metalo la\u0161eliai, pakib\u0119 vandenyje ir ap\u0161viesti, inicijuoja \u012fdomi\u0105 reakcij\u0105: \u0161viesa metal\u0105 \u012fkaitina ir kartu pa\u017eeid\u017eia jo pavir\u0161iuje esan\u010di\u0105 oksido pl\u0117vel\u0119. Tuomet galis gali tiesiogiai reaguoti su vandens molekul\u0117mis, o reakcijos rezultatas \u2013 vandenilis ir galio oksihidroksidas.<\/p>\n
Svarbu tai, kad metodas veikia tiek g\u0117lo, tiek s\u016braus vandens atveju. Tai atveria galimyb\u0119 naudotis prakti\u0161kai nei\u0161senkamais j\u016br\u0173 ir vandenyn\u0173 i\u0161tekliais.<\/p>\n
\u201eGalis anks\u010diau nebuvo tirtas kaip b\u016bdas i\u0161gauti vandenil\u012f dideliu efektyvumu kontaktuojant su vandeniu \u2013 tai paprastas pasteb\u0117jimas, kuris anks\u010diau buvo ignoruojamas\u201c, \u2013 teig\u0117 Sidn\u0117jaus universiteto profesorius Kourosh Kalantar-Zadeh.<\/p>\n
Kita i\u0161skirtin\u0117 detal\u0117 \u2013 procesui nereikia tiekti i\u0161orin\u0117s elektros energijos. Reakcijai prad\u0117ti pakanka \u0161viesos \u2013 tiek saul\u0117s, tiek dirbtin\u0117s. Tai esminis skirtumas nuo \u012fprastos elektroliz\u0117s, kuri yra itin energi\u0161kai imli. Be to, metodas yra atsparesnis priemai\u0161oms, esan\u010dioms j\u016bros vandenyje, kurios tradicin\u0117se sistemose greitai \u201eu\u017enuodyt\u0173\u201c brangius katalizatorius.<\/p>\n
Vienas did\u017eiausi\u0173 \u0161ios technologijos privalum\u0173 \u2013 jos cikli\u0161kumas. Pasibaigus reakcijai ir i\u0161siskyrus vandeniliui, susidar\u0119s galio oksihidroksidas gali b\u016bti elektrochemi\u0161kai redukuojamas, atgaunant gryn\u0105 metal\u0105, tinkam\u0105 naudoti i\u0161 naujo. Toks pakartotinis to paties katalizatoriaus panaudojimas yra itin svarbus ekonomikai, nes ma\u017eina eksploatacines s\u0105naudas.<\/p>\n
Tai ai\u0161kiai skiria Australijos mokslinink\u0173 metod\u0105 nuo kit\u0173 \u017ealiajam vandeniliui gaminti taikom\u0173 b\u016bd\u0173. Klasikin\u0117 elektroliz\u0117 da\u017enai reikalauja demineralizuoto vandens, o jo paruo\u0161imas kainuoja. Tuo tarpu dalis fotokatalitini\u0173 metod\u0173 remiasi tauri\u0173j\u0173 metal\u0173, pavyzd\u017eiui, platinos, katalizatoriais \u2013 jie brang\u016bs ir ilgainiui praranda aktyvum\u0105.<\/p>\n
\u201eDabar turime b\u016bd\u0105 gauti tvar\u0173 vandenil\u012f naudojant lengvai prieinam\u0105 j\u016bros vanden\u012f ir pasikliaujant vien \u0161viesa, kad pagamintume \u017eali\u0105 vandenil\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kino tyr\u0117j\u0173 komandos narys Luis Campos.<\/p>\n
Tokiai \u0161aliai kaip Australija, turin\u010diai ilg\u0105 pakrant\u0119 ir daug saul\u0117t\u0173 dien\u0173, \u0161i technologija gal\u0117t\u0173 b\u016bti ypa\u010d patraukli. Pakran\u010di\u0173 regionai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 gaminti \u0161var\u0173 kur\u0105 vietoje \u2013 be brangios g\u0117linimo infrastrukt\u016bros ir sud\u0117tingo vandens transportavimo.<\/p>\n
\u0160iuo metu sistemos efektyvumas siekia 12,9 proc. Nors ne specialistui \u0161is skai\u010dius gali neatrodyti \u012fsp\u016bdingas, tyr\u0117jai si\u016blo vertinti j\u012f pa\u017eangos kontekste. Profesorius K. Kalantar-Zadeh primena, kad pirmosios komercin\u0117s silicio saul\u0117s baterijos pra\u0117jusio am\u017eiaus \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje pasiekdavo apie 6 proc. efektyvum\u0105, o 10 proc. rib\u0105 per\u017eeng\u0117 tik po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173. \u0160iandien pa\u017eang\u016bs fotovoltiniai moduliai jau vir\u0161ija 26 proc.<\/p>\n
\u201ePirmam koncepcijos \u012frodymui laikome, kad \u0161ios technologijos efektyvumas yra labai konkurencingas. Silicio saul\u0117s elementai penktajame de\u0161imtmetyje prad\u0117jo nuo \u0161e\u0161i\u0173 procent\u0173 ir 10 procent\u0173 neper\u017eeng\u0117 iki devintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos\u201c, \u2013 ai\u0161kino profesorius Kourosh Kalantar-Zadeh.<\/p>\n
Dabar komanda siekia optimizuoti proces\u0105 ir \u017eengti komercializacijos link. Artimiausias logi\u0161kas \u017eingsnis \u2013 sukurti vidutinio masto reaktori\u0173, kad metod\u0105 b\u016bt\u0173 galima i\u0161bandyti s\u0105lygomis, artimomis pramonei. Universitetas jau yra u\u017esitikrin\u0119s technologijos teises, pateikdamas patento parai\u0161k\u0105.<\/p>\n
Ar \u012fprasto metalo ir saul\u0117s \u0161viesos derinys i\u0161 ties\u0173 gali pakeisti rink\u0105, paai\u0161k\u0117s per artimiausius metus, kai prasid\u0117s didesnio masto bandymai. Pirmieji rezultatai atrodo daug \u017eadantys, o j\u016bros vandens panaudojimas globali\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kontekste atrodo ypa\u010d taiklus. Vis d\u0117lto s\u0117km\u0117 n\u0117ra garantuota \u2013 ne viena laboratorijoje perspektyvia atrod\u017eiusi technologija taip ir neper\u017eeng\u0117 mokslini\u0173 institucij\u0173 sien\u0173. Nepaisant to, \u0161io sprendimo paprastumas, potencialiai ma\u017eesni ka\u0161tai ir pla\u010diai prieinami i\u0161tekliai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pastangos pa\u017eaboti vandenil\u012f, da\u017enai vadinam\u0105 ateities kuru, \u012fgauna pagreit\u012f. Pagrindinis tikslas nesikei\u010dia \u2013 padaryti vandenil\u012f pigesn\u012f ir lengviau prieinam\u0105, o tai rei\u0161kia, kad b\u016btina ma\u017einti jo gamybos kain\u0105. B\u016btent tok\u012f sprendim\u0105 pristat\u0117 Sidn\u0117jaus universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda, pasi\u016bliusi netik\u0117tai paprastais ir pla\u010diai prieinamais komponentais paremt\u0105 metod\u0105. \u017daliasis vandenilis jau daugel\u012f met\u0173 \u012fvardijamas kaip perspektyvus nulin\u0117s tar\u0161os […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4397,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4396","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4396","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4396"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4396\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4397"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4396"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4396"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4396"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4396"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}