Ilgus metus mokslininkai pie\u0161\u0117 ni\u016brius scenarijus, kad Amazonijos atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai gali per\u017eengti kritin\u0119 rib\u0105. Naujausi tyrimai rodo, jog \u0161ie persp\u0117jimai buvo pagr\u012fsti: ekosistemoje fiksuojamas esminis pokytis.<\/p>\n
Vietoje to, kad veikt\u0173 kaip skydas, sugeriantis perteklin\u012f anglies dioksid\u0105, Amazonija, pana\u0161u, ima j\u012f grynuoju kiekiu i\u0161skirti \u012f atmosfer\u0105. Toks atradimas kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaulin\u0119 kov\u0105 su klimato krize.<\/p>\n
De\u0161imtme\u010dius did\u017eiuliai Amazonijos plotai veik\u0117 kaip mil\u017eini\u0161ka nat\u016brali anglies saugykla. Mi\u0161kai sugerdavo mil\u017eini\u0161kus CO2 kiekius ir bent i\u0161 dalies \u0161velnindavo \u017emogaus veiklos sukeltas emisijas. Ta\u010diau \u0161is mechanizmas akivaizd\u017eiai sutriko. Tyr\u0117jai i\u0161skiria kelias prie\u017eastis, kurios kartu paskatino pavojing\u0105 virsm\u0105.<\/p>\n
Pirmiausia \u2013 nerim\u0105 keliantis mi\u0161k\u0173 kirtimo mastas. Kasmet d\u0117l kirtim\u0173 ir deginimo, atlaisvinant teritorijas ganykloms bei \u017eemdirbystei, prarandami t\u016bkstan\u010diai hektar\u0173 mi\u0161ko. Lygiagre\u010diai klimato kaita atne\u0161a vis ilgesnes ir intensyvesnes sausras. Vandens stygiaus nualinti med\u017eiai gerokai pras\u010diau vykdo fotosintez\u0119 \u2013 proces\u0105, kuris ir leid\u017eia mi\u0161kams veikti kaip CO2 \u201esug\u0117rikams\u201c.<\/p>\n
Dar vienas veiksnys \u2013 gaisrai. Pastaraisiais metais j\u0173 mastas ir da\u017enis kelia vis didesn\u012f nerim\u0105. Kiekvienas toks \u012fvykis rei\u0161kia dvigub\u0105 \u017eal\u0105: prarandami med\u017eiai, kurie gal\u0117t\u0173 sugerti CO2, o kartu \u012f atmosfer\u0105 paleid\u017eiama medienoje ir mi\u0161ko paklot\u0117je de\u0161imtme\u010diais kaupta anglis.<\/p>\n
Amazonijai pereinant i\u0161 anglies \u201esug\u0117riko\u201c \u012f \u0161altin\u012f, pasekm\u0117s gali b\u016bti toli siekian\u010dios. Iki \u0161iol klimato modeliai da\u017enai r\u0117m\u0117si prielaida, kad atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai ilg\u0105 laik\u0105 sugers reik\u0161ming\u0105 dal\u012f \u017emonijos emisij\u0173, suteikdami tam tikr\u0105 laiko rezerv\u0105. Dabar \u0161ias prielaidas gali tekti skubiai per\u017ei\u016br\u0117ti.<\/p>\n
Be to, problema n\u0117ra vien Brazilijos reikalas. Pana\u0161\u016bs neraminantys signalai pasiekia ir i\u0161 kit\u0173 tropini\u0173 region\u0173 \u2013 Kongo baseino bei Pietry\u010di\u0173 Azijos. Jei tendencija \u012fsitvirtins, pasaulis gali prarasti vien\u0105 svarbiausi\u0173 nat\u016brali\u0173 s\u0105junginink\u0173 siekiant klimato stabilumo.<\/p>\n
Amazonijos virtimas emisij\u0173 \u0161altiniu \u2013 itin rimtas persp\u0117jimas. Tai dar nerei\u0161kia, kad procesas negr\u012f\u017etamas, ta\u010diau akivaizd\u017eiai rodo, jog iki \u0161iol taikytos apsaugos priemon\u0117s yra nepakankamos. Jei pokytis i\u0161liks, jo padariniai gali t\u0119stis de\u0161imtme\u010dius ir tekti ateities kartoms.<\/p>\n
Pagrindinis klausimas i\u0161lieka atviras: ar pasaulis paj\u0117gus sustabdyti ir apsukti \u0161i\u0105 pavojing\u0105 krypt\u012f? Tam reik\u0117s ne tik tarptautinio bendradarbiavimo ir ambicing\u0173 tiksl\u0173, bet ir konkre\u010di\u0173, veiksming\u0173 sprendim\u0173 vietoje \u2013 ten, kur mi\u0161kai tur\u0117t\u0173 o\u0161ti, bet vis da\u017eniau dega.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ilgus metus mokslininkai pie\u0161\u0117 ni\u016brius scenarijus, kad Amazonijos atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kai gali per\u017eengti kritin\u0119 rib\u0105. Naujausi tyrimai rodo, jog \u0161ie persp\u0117jimai buvo pagr\u012fsti: ekosistemoje fiksuojamas esminis pokytis. Vietoje to, kad veikt\u0173 kaip skydas, sugeriantis perteklin\u012f anglies dioksid\u0105, Amazonija, pana\u0161u, ima j\u012f grynuoju kiekiu i\u0161skirti \u012f atmosfer\u0105. Toks atradimas kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaulin\u0119 kov\u0105 su klimato krize. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4399,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4398","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4398","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4398"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4398\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4399"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4398"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4398"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4398"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4398"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}