Nepalo mi\u0161kuose grybav\u0119 vietos gyventojai aptiko kruop\u0161\u010diai sukraut\u0105 karali\u0161kosios kobros lizd\u0105 ir apie radin\u012f prane\u0161\u0117 gamtosaugininkams. Specialistai teigia, kad tai vienas re\u010diausi\u0173 atvej\u0173, nes karali\u0161koji kobra laikoma itin slapta ir \u017emogaus vengian\u010dia r\u016b\u0161imi.<\/p>\n
Radinys u\u017efiksuotas liepos 15 dien\u0105, kai bendruomeninio mi\u0161ko teritorijoje buvo pasteb\u0117tas i\u0161 saus\u0173 lap\u0173 ir \u0161akeli\u0173 supiltas lizdas. \u012evertinus rizikas, vietov\u0117 buvo laikinai atitverta, o jud\u0117jimas aplinkiniame mi\u0161ke apribotas, kad neb\u016bt\u0173 trikdoma patel\u0117 ir apsaugoti \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Karali\u0161koji kobra yra vienintel\u0117 pla\u010diai pripa\u017e\u012fstama gyvat\u0117, kuri s\u0105moningai stato lizd\u0105 kiau\u0161iniams. Dauguma kit\u0173 gyva\u010di\u0173 kiau\u0161inius padeda \u012f nat\u016bralias sl\u0117ptuves, pavyzd\u017eiui, \u012f p\u016bvan\u010di\u0105 augalij\u0105, ply\u0161ius ar urvus, ta\u010diau specialiai lizdo neformuoja.<\/p>\n
Ekspert\u0173 teigimu, patel\u0117 surenka mi\u0161ko paklot\u0117s med\u017eiag\u0105 ir sukuria kaubur\u012f, kuris padeda palaikyti palankesn\u012f mikroklimat\u0105 kiau\u0161iniams. Tokia strategija kartu rei\u0161kia ir didesn\u012f pa\u017eeid\u017eiamum\u0105, nes lizdaviet\u0119 lengva sutrikdyti \u017emoni\u0173 veikla, triuk\u0161mu ar net smalsuoli\u0173 bandymais prisiartinti.<\/p>\n
Karali\u0161kosios kobros patel\u0117 paprastai padeda apie 30\u201340 kiau\u0161ini\u0173 ir lieka netoliese, saugodama d\u0117t\u012f iki i\u0161siritimo. \u0160is laikotarpis da\u017eniausiai trunka apie du\u2013tris m\u0117nesius, tod\u0117l gamtosaugininkai vietos gyventoj\u0173 papra\u0161\u0117 laikinai vengti grybavimo, malkavimo ar \u017eolyn\u0173 rinkimo \u0161alia lizdo.<\/p>\n
Karali\u0161koji kobra yra ilgiausia nuodinga gyvat\u0117 pasaulyje, galinti u\u017eaugti iki daugiau nei 5,5 metro. Nors susid\u016brimai su \u017emogumi n\u0117ra da\u017eni, art\u0117jimas prie lizdo ypa\u010d pavojingas, nes gindama kiau\u0161inius patel\u0117 gali elgtis agresyviau nei \u012fprastai.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai svarb\u016bs ne tik mokslo po\u017ei\u016briu, bet ir praktinei apsaugai, nes leid\u017eia tiksliau nustatyti veisimosi vietas ir laik\u0105. Tai ypa\u010d aktualu regionuose, kur mi\u0161k\u0173 naudojimas, turizmas ir i\u0161tekli\u0173 rinkimas didina \u017emogaus trikdymo rizik\u0105 jautriausiu gyv\u016bn\u0173 gyvenimo etapu.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Europoje taip pat vis da\u017eniau fiksuojami poky\u010diai ropli\u0173 paplitime, kai kai kurios r\u016b\u0161ys aptinkamos toliau \u012f \u0161iaur\u0119 nei anks\u010diau. Specialistai tokius poslinkius da\u017enai sieja su \u0161ylan\u010diu klimatu ir \u0161velnesn\u0117mis \u017eiemomis, kurios sudaro palankesnes s\u0105lygas r\u016b\u0161ims pl\u0117sti areal\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepale grybautojai aptiko karali\u0161kosios kobros lizd\u0105 \u2013 ret\u0105 radin\u012f, nes \u0161i gyvat\u0117 vienintel\u0117 stato lizd\u0105 ir saugo kiau\u0161inius iki i\u0161siritimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,2597,1482,34018,14083,24641,2319],"miestas":[],"class_list":["post-44016","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gamtosauga","tag-gyvates","tag-karaliskoji-kobra","tag-laukine-gamta","tag-nepalas","tag-ropliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44016","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44016"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44016\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44016"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44016"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44016"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44016"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}