Siuco kanalo atidarymas sujung\u0117 Raudon\u0105j\u0105 ir Vidur\u017eemio j\u016bras, o kartu atv\u0117r\u0117 keli\u0105 ne tik laivybai, bet ir j\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 migracijai. Mokslininkai vis da\u017eniau kalba apie ilgalaikius poky\u010dius, kurie per daugiau nei 150 met\u0173 pakeit\u0117 Vidur\u017eemio j\u016bros gyvyb\u0119.<\/p>\n
1869 metais prad\u0117j\u0119s veikti kanalas sutrumpino prekybos mar\u0161rutus tarp Europos ir Azijos ir tapo vienu svarbiausi\u0173 pasaulio j\u016br\u0173 transporto mazg\u0173. Ta\u010diau ekologiniu po\u017ei\u016briu jis suk\u016br\u0117 nauj\u0105 \u201ekoridori\u0173\u201c, leid\u017eiant\u012f organizmams persikelti tarp anks\u010diau atskirt\u0173 basein\u0173.<\/p>\n
Tel Avivo universiteto tyr\u0117j\u0173 komanda, analizuodama Vidur\u017eemio j\u016bros ekosistem\u0105, suskai\u010diavo apie 120 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurios i\u0161 Raudonosios j\u016bros pateko per Siuco kanal\u0105. Tokie persik\u0117limai da\u017enai vadinami lessepsine migracija, o jos mastas laikui b\u0117gant tik augo.<\/p>\n
Mokslininkai suk\u016br\u0117 statistin\u012f model\u012f, kuris padeda ne tik paai\u0161kinti jau u\u017efiksuotus migracijos atvejus, bet ir prognozuoti, kurios r\u016b\u0161ys gali tapti artimiausiais \u201enaujokais\u201c. Tarp labiausiai tik\u0117tin\u0173 kandidat\u0173 jie \u012fvardijo \u017evaig\u017edin\u012f iglopyg\u012f, kinin\u012f barbulin\u012f o\u017ekel\u012f ir geltond\u0117m\u012f karanks\u0105.<\/p>\n
Tyrimui naudotos stereoskopin\u0117s povandenin\u0117s vaizdo sistemos su masalu, \u012frengtos 5\u2013150 metr\u0173 gylyje Eilato \u012flankoje ir palei Izraelio Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0119. I\u0161analizav\u0119 \u0161imtus valand\u0173 \u012fra\u0161\u0173, mokslininkai lygino 179 \u017euv\u0173 populiacijas, sugretindami r\u016b\u0161is, kurios jau persik\u0117l\u0117, su artimais giminai\u010diais, vis dar gyvenan\u010diais tik Raudonojoje j\u016broje.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 tyrimo akcent\u0173 buvo tai, kad vertintos ne vien \u201es\u0117kmingai \u012fsitvirtinusios\u201c r\u016b\u0161ys, bet ir j\u0173 pradin\u0117s populiacijos Raudonojoje j\u016broje. Tai leido atskirti, kokie bruo\u017eai buvo b\u016bdingi dar iki migracijos, o kokie atsirado jau prisitaikant naujoje aplinkoje.<\/p>\n
Rezultatai rodo, kad didesn\u0119 tikimyb\u0119 persikelti ir \u012fsitvirtinti turi r\u016b\u0161ys, ma\u017eiau priklausomos nuo koralini\u0173 rif\u0173. Kartu tyrimas kvestionuoja paprast\u0105 prielaid\u0105, es\u0105 labiausiai plinta \u201euniversalios\u201c r\u016b\u0161ys, galin\u010dios gyventi beveik bet kur, nes s\u0117km\u0119, pana\u0161u, lemia konkretesn\u0117s ekologin\u0117s savyb\u0117s.<\/p>\n
Atvykusios \u012f Vidur\u017eemio j\u016br\u0105 \u017euvys kei\u010dia elgsen\u0105 ir neretai ima naudoti kitokias buveines nei Raudonojoje j\u016broje. Be to, invazin\u0117s r\u016b\u0161ys da\u017enai ne \u201eu\u017epildo laisvas ni\u0161as\u201c, o konkuruoja su vietin\u0117mis r\u016b\u0161imis d\u0117l maisto, sl\u0117ptuvi\u0173 ir teritorijos.<\/p>\n
\u201eIki \u0161iol biologines invazijas da\u017eniausiai bandyta suprasti tiriant r\u016b\u0161is, kurios jau atvyko \u012f Vidur\u017eemio j\u016br\u0105. Mes \u017eeng\u0117me \u017eingsn\u012f atgal ir paklaus\u0117me, kokios \u0161ios r\u016b\u0161ys yra dar prie\u0161 prasidedant j\u0173 kelionei\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Toki\u0173 modeli\u0173 reik\u0161m\u0117 did\u0117ja ir d\u0117l klimato kaitos: \u0161ylant vandeniui Vidur\u017eemio j\u016bra tampa palankesn\u0117 tropin\u0117ms r\u016b\u0161ims. Ankstyvos prognoz\u0117s gali pad\u0117ti stiprinti ekologin\u012f monitoring\u0105, grei\u010diau aptikti naujus invazinius organizmus ir \u012fvertinti rizikas \u017evejybai bei biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Siuco kanalas atv\u0117r\u0117 keli\u0105 r\u016b\u0161i\u0173 migracijai: mokslininkai skai\u010diuoja apie 120 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir prognozuoja, kas \u012fsitvirtins toliau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,3686,673,10827,34024,34025,4167],"miestas":[],"class_list":["post-44019","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-klimato-kaita","tag-raudonoji-jura","tag-siuco-kanalas","tag-tel-avivo-universitetas","tag-vidurzemio-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44019","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44019"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44019\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44019"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44019"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44019"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}