Naujas tyrimas rodo, kad sapn\u0173 ry\u0161kumas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kiek pails\u0117j\u0119 jau\u010diam\u0117s atsibud\u0119.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Italijoje \u012fsik\u016brusios \u201eIMT School for Advanced Studies Lucca\u201c mokslinink\u0173 komanda. Pasak autori\u0173, \u0161ie rezultatai gali pad\u0117ti ie\u0161kant veiksmingesni\u0173 sprendim\u0173 miego sutrikimams gydyti ir prisid\u0117ti prie atsakymo \u012f sen\u0105 klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l apskritai sapnuojame.<\/p>\n
Mokslininkai \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 44 sveikus suaugusiuosius. I\u0161 viso buvo surinkti duomenys i\u0161 196 nakt\u0173, o steb\u0117jimai ir matavimai vyko miego laboratorijoje. Tyrimo dalyviai nakties metu b\u016bdavo reguliariai pa\u017eadinami vadinamosiose \u201ebesapnio miego\u201c faz\u0117se, j\u0173 klausta apie patirtus i\u0161gyvenimus ir tai, kiek pails\u0117j\u0119 jie jaut\u0117si.<\/p>\n
Giliausio miego poj\u016btis buvo fiksuojamas tiek po itin gili\u0173, s\u0105mon\u0117s neapiman\u010di\u0173 b\u016bsen\u0173 (kai \u017emogus nejaut\u0117 nieko), tiek po ry\u0161ki\u0173, \u012ftraukian\u010di\u0173 sapn\u0173. \u012edomu tai, kad kai kuriais atvejais smegen\u0173 aktyvumo rodikliai labiau primin\u0117 budrum\u0105, ta\u010diau dalyviai vis tiek teig\u0117 jaut\u0119 gilesn\u012f mieg\u0105.<\/p>\n
Tuo metu sekliausiu miego \u012fsp\u016bd\u017eiu da\u017eniau buvo \u012fvardijamos fragmenti\u0161kos b\u016bsenos, kai \u017emogus tarsi jaut\u0117si esantis \u201eka\u017ekur tarp\u201c, buvo miglotai s\u0105moningas, ta\u010diau realiai nesapnavo.<\/p>\n
\u201eKitaip tariant, ne visa protin\u0117 veikla miego metu jau\u010diama vienodai. Patirties kokyb\u0117, ypa\u010d tai, kiek ji \u012ftraukianti, atrodo, yra labai svarbi\u201c, \u2013 teigia neurologijos mokslininkas Giulio Bernardi i\u0161 \u201eIMT School for Advanced Studies Lucca\u201c.<\/p>\n
\u201eTai leid\u017eia manyti, kad sapnai gali pakeisti tai, kaip miegantis \u017emogus interpretuoja smegen\u0173 aktyvum\u0105: kuo sapnas \u012ftraukesnis, tuo gilesnis atrodo miegas\u201c, \u2013 priduria jis.<\/p>\n
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai skamba paradoksaliai: logi\u0161ka manyti, kad giliausias miegas, kai smegen\u0173 aktyvumas nurimsta ir sapn\u0173 neb\u016bna, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pats labiausiai atgaivinantis. Vis d\u0117lto ankstesni tyrimai rod\u0117, kad REM (greit\u0173 aki\u0173 judesi\u0173) miego stadija, per kuri\u0105 da\u017enai sapnuojame, nuosekliai siejama su subjektyviai gilesnio ir labiau atgaivinan\u010dio miego poj\u016b\u010diu.<\/p>\n
\u0160iame tyrime komanda daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 NREM miego 2 stadijai (N2), kuri paprastai trunka ilgiau nei kitos stadijos.<\/p>\n
Mokslininkai kelia hipotez\u0119, kad ry\u0161k\u016bs sapnai gali veikti kaip savoti\u0161kas \u201ebuferis\u201c smegen\u0173 aktyvumo svyravimams. Tai suteikt\u0173 protui \u012fsp\u016bd\u012f, jog miegama giliai net tada, kai vien tik pagal neuroni\u0173 aktyvumo duomenis tai neatrodo akivaizdu.<\/p>\n
Tokio \u201ebuferio\u201c poveikis, pana\u0161u, ry\u0161k\u0117ja art\u0117jant rytui. Eksperimentai parod\u0117, kad ma\u017e\u0117jant vadinamajam miego spaudimui (fiziologiniam miego poreikiui), sapnai tampa ry\u0161kesni, o gilesnio miego poj\u016btis \u2013 stipresnis.<\/p>\n
\u201eSupratimas, kaip sapnai prisideda prie gilaus miego poj\u016b\u010dio, atveria nauj\u0173 perspektyv\u0173 miego sveikatai ir psichologinei gerovei\u201c, \u2013 sako G. Bernardi.<\/p>\n
\u201eJei sapnai padeda i\u0161laikyti gilaus miego poj\u016bt\u012f, tuomet sapnavimo poky\u010diai i\u0161 dalies gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l kai kurie \u017emon\u0117s mano miegantys prastai, nors objektyv\u016bs miego rodikliai atrodo normal\u016bs\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis.<\/p>\n
Tiesa, tyrimas ne\u012frodo prie\u017eastinio ry\u0161io. Be to, jis vertino subjektyv\u0173 miego gyl\u012f ir mieguistum\u0105 atsibudus, o ne objektyv\u0173 funkcionavim\u0105 kit\u0105 dien\u0105 ar fizin\u012f atsistatym\u0105.<\/p>\n
Nepaisant \u0161i\u0173 ribojim\u0173, tyrimo autoriai \u012f\u017evelgia svarbi\u0173 praktini\u0173 kryp\u010di\u0173. Viena j\u0173 \u2013 galimyb\u0117, kad sapnavimas padeda i\u0161saugoti subjektyv\u0173 nepertraukiamo, gilaus miego \u012fsp\u016bd\u012f, o kartu leid\u017eia smegenims apdoroti dienos emocijas ir prisiminimus.<\/p>\n
Tyrimas taip pat leid\u017eia svarstyti apie potenciali\u0105 pagalb\u0105 \u017emon\u0117ms, kuriems sunku pasiekti poils\u012f suteikiant\u012f mieg\u0105. Jei ateities tyrimai patvirtins prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f, teori\u0161kai b\u016bt\u0173 galima taikyti metodus, kurie pad\u0117t\u0173 sapnus padaryti \u012ftraukesnius ir ry\u0161kesnius, taip ma\u017einant, pavyzd\u017eiui, nemigos simptomus.<\/p>\n
\u201eIntervencijos, skirtos sapn\u0173 rei\u0161kiniams moduliuoti \u2013 taikant kontroliuojam\u0105 jutimin\u0119 stimuliacij\u0105, kognityvines technikas ar farmakologinius metodus \u2013 gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti pagerinti suvokiam\u0105 miego kokyb\u0119\u201c, \u2013 teigia G. Bernardi.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201ePLOS Biology\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Naujas tyrimas rodo, kad sapn\u0173 ry\u0161kumas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kiek pails\u0117j\u0119 jau\u010diam\u0117s atsibud\u0119. Tyrim\u0105 atliko Italijoje \u012fsik\u016brusios \u201eIMT School for Advanced Studies Lucca\u201c mokslinink\u0173 komanda. Pasak autori\u0173, \u0161ie rezultatai gali pad\u0117ti ie\u0161kant veiksmingesni\u0173 sprendim\u0173 miego sutrikimams gydyti ir prisid\u0117ti prie atsakymo \u012f sen\u0105 klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l apskritai sapnuojame. Mokslininkai \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 44 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4415,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4414","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4414","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4414"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4414\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4415"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4414"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4414"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4414"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4414"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}