U\u017e ma\u017edaug pus\u0119 milijardo \u0161viesme\u010di\u0173 esanti itin ry\u0161ki galaktika gali suteikti ret\u0105 prog\u0105 steb\u0117ti supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0105 beveik realiu laiku \u2013 galb\u016bt net per artimiausi\u0105 \u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Nauja blazaro tipo galaktikos Mrk 501 \u0161viesos analiz\u0117 rodo, kad jos centre gali b\u016bti ne viena, o dvi supermasyvios juodosios skyl\u0117s, ir kiekviena j\u0173 galimai sukuria atskir\u0105 did\u017eiuliu grei\u010diu \u012f kosmos\u0105 \u0161aunam\u0105 med\u017eiagos \u010diurk\u0161l\u0119. Nors tai dar n\u0117ra galutinis \u012frodymas, tyrimo autoriai teigia, kad \u0161iuo metu tai \u012ftikinamiausias paai\u0161kinimas, kod\u0117l galaktika elgiasi ne\u012fprastai.<\/p>\n
Jei hipotez\u0117 pasitvirtint\u0173, tai reik\u0161t\u0173, kad astronomai priart\u0117jo prie vieno svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s kosmologijos tiksl\u0173: pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksuoti supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 \u2013 objekt\u0173, kuri\u0173 mas\u0117 gali b\u016bti nuo milijon\u0173 iki milijard\u0173 Saul\u0117s masi\u0173 \u2013 susiliejim\u0105.<\/p>\n
\u201eIki \u0161iol joks dvigub\u0173 \u010diurk\u0161li\u0173 modelis blazaro branduolyje nebuvo nustatytas tiesioginiais vaizdais. Tod\u0117l \u0161iame darbe pateikiamas pirmasis dvigubos \u010diurk\u0161li\u0173 sistemos aptikimas, leid\u017eiantis daryti i\u0161vad\u0105 apie dvejet\u0105 supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 \u0161io blazaro branduolyje\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n
Manoma, kad beveik kiekvienos didesn\u0117s galaktikos centre slypi supermasyvi juodoji skyl\u0117 \u2013 kosminis \u201ebranduolys\u201c, aplink kur\u012f sukasi likusi galaktikos dalis. Tokie objektai kelia daug klausim\u0173, o vienas j\u0173 \u2013 kaip jie pasiekia mil\u017eini\u0161k\u0105 mas\u0119.<\/p>\n
\u017dvaig\u017edin\u0117s mas\u0117s juodosios skyl\u0117s (susidaran\u010dios \u017elugus masyvi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 branduoliams) gali jungtis tarpusavyje ir taip augti, ta\u010diau keliai, kaip susiformuoja ir vystosi milijonus kart\u0173 masyvesn\u0117s supermasyvios juodosios skyl\u0117s, i\u0161lieka gerokai paslaptingesni. Viena prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 sud\u0117tinga aptikti gravitacines bangas i\u0161 pavieni\u0173 supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susijungim\u0173, nors b\u016btent tai suteikt\u0173 daugiausia informacijos apie j\u0173 augim\u0105 per susiliejimus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto supermasyvios juodosios skyl\u0117s da\u017enai \u201ei\u0161siduoda\u201c: jos ryja did\u017eiulius med\u017eiagos kiekius, aplink jas susiformuoja \u012fkait\u0119s akrecinis diskas, o dalis med\u017eiagos gali b\u016bti nukreipiama magnetinio lauko linijomis ir palei a\u0161\u012f i\u0161\u0161aunama \u012f kosmos\u0105 kaip plazmos \u010diurk\u0161l\u0117. Tokios \u010diurk\u0161l\u0117s ry\u0161kiai \u0161vyti radijo ruo\u017ee ir yra matomos teleskopais.<\/p>\n
Taip pat \u017einoma, kad galaktikos Visatoje susiduria ir jungiasi, o j\u0173 centruose esan\u010dios supermasyvios juodosios skyl\u0117s galiausiai ima art\u0117ti viena prie kitos. Aptikta ne viena galaktika, kurios centre po susijungimo liko dvi ar net daugiau supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173, \u012fstrigusi\u0173 spiraliniame jud\u0117jime, kuris ilgainiui tur\u0117t\u0173 baigtis susiliejimu.<\/p>\n
Mrk 501, esanti ma\u017edaug 464 milijon\u0173 \u0161viesme\u010di\u0173 atstumu, jau anks\u010diau buvo laikoma potencialia galaktika, galin\u010dia sl\u0117pti dvejet\u0105 supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173. Ta\u010diau Mrk 501 yra blazaras \u2013 tai aktyvi galaktika, kurios relativistin\u0117 \u010diurk\u0161l\u0117 nukreipta beveik tiesiai \u012f \u017dem\u0119. D\u0117l to ji ypa\u010d ry\u0161ki visame elektromagnetiniame spektre, o jos branduolio detali analiz\u0117 tampa sud\u0117tingesn\u0117.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda pasitelk\u0117 itin auk\u0161tos rai\u0161kos radijo teleskopus ir keliuose radijo bang\u0173 ruo\u017euose steb\u0117jo Mrk 501 centro poky\u010dius. Steb\u0117jimai ap\u0117m\u0117 apie 23 met\u0173 laikotarp\u012f, tod\u0117l mokslininkai gal\u0117jo sekti ry\u0161kias strukt\u016bras \u010diurk\u0161l\u0117je ir j\u0173 kait\u0105 laikui b\u0117gant.<\/p>\n
\u0160ie duomenys leido atkurti, kaip med\u017eiaga juda \u0161alia galaktikos \u201ecentrinio variklio\u201c. B\u016btent \u010dia paai\u0161k\u0117jo keistas d\u0117sningumas: steb\u0117jim\u0173 ra\u0161tas rod\u0117, kad gali egzistuoti antra, silpnesn\u0117 \u010diurk\u0161l\u0117, tarsi apsisukanti prie\u0161 laikrod\u017eio rodykl\u0119 aplink radijo branduol\u012f.<\/p>\n
\u201eVertinant duomenis jausmas buvo tarsi laive \u2013 visa \u010diurk\u0161li\u0173 sistema juda. Tai gali paai\u0161kinti dviej\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 sistema: svyruoja orbitos plok\u0161tuma\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 komentare.<\/p>\n
Komanda sumodeliavo steb\u0117t\u0105 jud\u0117jim\u0105 ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad antra supermasyvi juodoji skyl\u0117 geriausiai paai\u0161kina elgsen\u0105. Mokslininkai nustat\u0117 du \u0161viesio svyravimo periodus. Vienas j\u0173 siek\u0117 septynerius metus \u2013 tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119 su \u010diurk\u0161li\u0173 sistemos \u201eklib\u0117jimu\u201c, pana\u0161iu \u012f besisukan\u010dio vilkelio svyravim\u0105.<\/p>\n
Kitas periodas buvo apie 121 dien\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai gal\u0117t\u0173 atitikti dviej\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 orbitos period\u0105, jei jos b\u016bt\u0173 atskirtos ma\u017edaug 250\u2013540 kart\u0173 didesniu atstumu nei atstumas tarp \u017dem\u0117s ir Saul\u0117s. Supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 mastu tai b\u016bt\u0173 itin ma\u017eas tarpas.<\/p>\n
\u0160is artumas svarbus ir d\u0117l vadinamosios \u201epaskutinio parseko problemos\u201c. Modeliai rodo, kad juodosioms skyl\u0117ms sukantis vienai apie kit\u0105, j\u0173 orbitos energija perduodama aplinkin\u0117ms \u017evaig\u017ed\u0117ms ir dujoms, tod\u0117l atstumas tarp j\u0173 ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau priart\u0117jus ma\u017edaug iki vieno parseko (apie 3,2 \u0161viesme\u010dio), aplinkin\u0117s med\u017eiagos nepakanka, kad orbitos ma\u017e\u0117jimas t\u0119st\u0173si, ir procesas gali \u201e\u012fstrigti\u201c labai ilgam laikui \u2013 gal net ilgiau nei dabartinis Visatos am\u017eius.<\/p>\n
Jei Mrk 501 i\u0161 ties\u0173 turi supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 por\u0105, j\u0173 atstumas, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gal\u0117t\u0173 b\u016bti iki 0,0026 parseko. Tai reik\u0161t\u0173, kad tokios sistemos ka\u017ekokiu b\u016bdu sugeba \u012fveikti etap\u0105, kur\u012f fizika laiko ypa\u010d sud\u0117tingu.<\/p>\n
Dar daugiau \u2013 d\u0117l tokio artumo laikas iki galimo susid\u016brimo gal\u0117t\u0173 b\u016bti labai trumpas: ma\u017eiau nei 100 met\u0173. Tod\u0117l Mrk 501 si\u016bloma steb\u0117ti ypa\u010d atid\u017eiai, pasitelkiant ir pulsar\u0173 laiko matavimo masyvus, kurie gal\u0117t\u0173 aptikti j\u0173 skleid\u017eiamas \u017eemo da\u017enio gravitacines bangas.<\/p>\n
\u201eJei gravitacin\u0117s bangos bus aptiktos, gal\u0117tume net matyti, kaip j\u0173 da\u017enis palaipsniui kyla, dviem mil\u017einams spirale art\u0117jant prie susid\u016brimo. Tai suteikt\u0173 ret\u0105 galimyb\u0119 steb\u0117ti supermasyvios juodosios skyl\u0117s susiliejim\u0105 jam vykstant\u201c, \u2013 teigiama mokslinink\u0173 komentare.<\/p>\n
Tyrimas priimtas publikuoti \u017eurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017e ma\u017edaug pus\u0119 milijardo \u0161viesme\u010di\u0173 esanti itin ry\u0161ki galaktika gali suteikti ret\u0105 prog\u0105 steb\u0117ti supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0105 beveik realiu laiku \u2013 galb\u016bt net per artimiausi\u0105 \u0161imtmet\u012f. Nauja blazaro tipo galaktikos Mrk 501 \u0161viesos analiz\u0117 rodo, kad jos centre gali b\u016bti ne viena, o dvi supermasyvios juodosios skyl\u0117s, ir kiekviena j\u0173 galimai sukuria atskir\u0105 did\u017eiuliu […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":4419,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-4418","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4418","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4418"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4418\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4419"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4418"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4418"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4418"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=4418"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}