Geltonos d\u0117m\u0117s vejoje vasar\u0105 da\u017eniausiai atsiranda d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: dr\u0117gm\u0117s tr\u016bkumo kar\u0161\u010dio metu arba grybin\u0117s ligos, kuri suaktyv\u0117ja, kai \u017eol\u0117 ilgai i\u0161lieka \u0161lapia. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio po\u017eymiai pana\u0161\u016bs, ta\u010diau sprendimai skirtingi, tod\u0117l verta \u012fvertinti kelias detales.<\/p>\n
Vienas da\u017en\u0173 vejos susirgim\u0173 \u0161iltuoju sezonu yra vadinamoji dolerio d\u0117m\u0117tlig\u0117, kai atsiranda smulkios, apvalios, 1\u20135 centimetr\u0173 d\u0117m\u0117s, v\u0117liau susiliejan\u010dios \u012f didesnius plotus. Ligai palankios \u0161iltos dienos, v\u0117sios ir dr\u0117gnos naktys, ry\u0161ki rasa, taip pat per tanki vel\u0117na ir per ma\u017eas azoto kiekis.<\/p>\n
Kitas tipinis signalas, kad problema gali b\u016bti grybin\u0117, yra balk\u0161vas, miltus primenantis apna\u0161as ant \u017eol\u0117s lapeli\u0173, ypa\u010d pav\u0117syje ir prastai v\u0117dinamose vietose. Tokiais atvejais liga da\u017eniau progresuoja, kai \u017eol\u0117 pertr\u0119\u0161ta azotu ir auga pernelyg ve\u0161li, tod\u0117l ilgiau sulaiko dr\u0117gm\u0119.<\/p>\n
Gryb\u0173 sporoms palankiausia, kai lapeliai ilgai i\u0161lieka dr\u0117gni, tod\u0117l laistymas vakare da\u017enai padidina rizik\u0105. Nakt\u012f temperat\u016bra krenta, saul\u0117s n\u0117ra, o vanduo ant \u017eol\u0117s laikosi ilgiau, sudarydamas s\u0105lygas infekcijai plisti.<\/p>\n
Saugesn\u0117 praktika yra laistyti anksti ryte, kad \u017eol\u0117 per dien\u0105 sp\u0117t\u0173 nud\u017ei\u016bti. Laistant per kaitr\u0105 dalis vandens greitai i\u0161garuoja, o laistant sutemus vel\u0117na per ilgai lieka \u0161lapia, tod\u0117l simptomai gali tik stipr\u0117ti.<\/p>\n
Kar\u0161\u010dio metu tr\u0119\u0161imo klaidos da\u017enai \u201enuda\u017eo\u201c vej\u0105 geltonai ne pras\u010diau nei liga. Per didel\u0117s azoto doz\u0117s skatina mink\u0161t\u0105, ve\u0161li\u0105 mas\u0119, kuri ilgiau i\u0161laiko dr\u0117gm\u0119 ir tampa jautresn\u0117 infekcijoms, o netolygiai paskleistos tr\u0105\u0161os gali palikti ry\u0161kias, ai\u0161kiai apribotas d\u0117mes.<\/p>\n
Tr\u0105\u0161\u0173 nudegimas paprastai atsiranda greitai, per kelias dienas, ir da\u017enai matomas juostomis ar plotais pagal barstytuvo jud\u0117jim\u0105. Antroje vasaros pus\u0117je da\u017eniau rekomenduojamos tr\u0105\u0161os su didesniu kalio kiekiu, nes jis padeda velei geriau atlaikyti sausr\u0105 ir stres\u0105, neskatindamas perteklinio lap\u0173 augimo.<\/p>\n
Gilus skarifikavimas ir intensyvi aeracija geriausiai pasiteisina pavasar\u012f arba ankstyv\u0105 ruden\u012f, kai veja aktyviai auga ir grei\u010diau atsistato. Vasar\u0105, ypa\u010d jei vel\u0117na jau nusilpusi ar \u012ftariama grybin\u0117 liga, agresyv\u016bs pj\u016bviai gali tapti papildomais vartais patogenams, o kar\u0161tis apsunkina atsigavim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto lengva aeracija, kai dirva tik praduriama, o vel\u0117na ne\u012fpjaunama, gali b\u016bti naudinga, nes pagerina oro patekim\u0105 ir padeda \u017eolei grei\u010diau nud\u017ei\u016bti po lietaus ar laistymo. Svarbu tai daryti ne per sausr\u0105: dirvai esant lengvai dr\u0117gnai, o po proced\u016bros vej\u0105 palaistyti saikingai.<\/p>\n
Jei dalis vejos jau i\u0161ret\u0117jo ar parudavo, pirmiausia verta i\u0161gr\u0117bti i\u0161d\u017ei\u016bvusi\u0105, pa\u0161vies\u0117jusi\u0105 \u017eol\u0119, kad \u012f dirv\u0105 patekt\u0173 daugiau oro ir \u0161viesos. Surinkt\u0105 mas\u0119 geriau i\u0161ne\u0161ti i\u0161 sklypo, nes lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai gali i\u0161likti ir v\u0117liau sugr\u012f\u017eti.<\/p>\n
Tuomet reik\u0117t\u0173 pereiti prie rytinio laistymo re\u017eimo ir subalansuoto tr\u0119\u0161imo, vengiant dideli\u0173 azoto dozi\u0173 per kar\u0161\u010dius. Jei atsirado didesni pliki plotai, praver\u010dia ats\u0117jimas: pavir\u0161i\u0173 lengvai supurenti, \u012fmai\u0161yti \u0161iek tiek komposto, pas\u0117ti s\u0117klas ir u\u017etikrinti tolygi\u0105 dr\u0117gm\u0119, kol sudygs nauji daigai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Geltonos d\u0117m\u0117s vejoje ne visada rei\u0161kia sausras: paai\u0161kiname, kaip atpa\u017einti grybel\u012f, koki\u0173 klaid\u0173 vengti laistant ir tr\u0119\u0161iant.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44188,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[6869,6075,327,6870,2028,9641,34174],"miestas":[],"class_list":["post-44187","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-aeracija","tag-grybines-ligos","tag-laistymas","tag-skarifikavimas","tag-tresimas","tag-veja","tag-vejos-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44187","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44187"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44187\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44188"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44187"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44187"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44187"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44187"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}