Laukin\u0117s kat\u0117s Australijoje daro didesn\u0119 \u017eal\u0105 vietinei faunai, nei iki \u0161iol rod\u0117 dauguma ankstesni\u0173 vertinim\u0173. Naujausias Naujojo Piet\u0173 Velso universiteto mokslinink\u0173 darbas, aptartas ir tarptautin\u0117je \u017einiasklaidoje, rodo, kad kai kurios gr\u0117sm\u0117s buvo sistemingai ne\u012fvertintos d\u0117l ribot\u0173 steb\u0117senos metod\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai primena, kad per ma\u017edaug 250 met\u0173 Australijoje i\u0161nyko daugiau nei 40 \u017einduoli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o dar apie 700 r\u016b\u0161i\u0173 yra pavojuje. Nors prie spaudimo prisideda buveini\u0173 nykimas, invaziniai pl\u0117\u0161r\u016bnai ir ligos, sulauk\u0117jusios kat\u0117s \u012fvardijamos kaip vienas da\u017eniausiai tiesiogiai prisidedan\u010di\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l ankstesni skai\u010diai gal\u0117jo klaidinti?<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 ka\u010di\u0173 mityba da\u017eniausiai buvo vertinama tiriant skrand\u017eio turin\u012f ar ekskrementus, ie\u0161kant matom\u0173 liekan\u0173, toki\u0173 kaip plaukai, kaulai ar plunksnos. Problema ta, kad smulkus grobis ir mink\u0161tieji audiniai suvir\u0161kinami greitai, tod\u0117l dalis auk\u0173 tiesiog nepatenka \u012f apskait\u0105.<\/p>\n
Naujajame tyrime pritaikytas teismo genetikoje naudojamas metodas, leid\u017eiantis aptikti net menkiausius su\u0117st\u0173 gyv\u016bn\u0173 DNR p\u0117dsakus. Tokia analiz\u0117 i\u0161ple\u010dia identifikavimo galimybes ir leid\u017eia tiksliau nustatyti, kiek ir koki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 tampa pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 grobiu.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 DNR analiz\u0117?<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, Australijoje gyvenan\u010dios laukin\u0117s kat\u0117s gali daryti poveik\u012f didesniam \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010diui, nei manyta anks\u010diau. Tai nerei\u0161kia, kad ankstesni skai\u010diavimai apie sugaut\u0173 gyv\u016bn\u0173 mast\u0105 visada buvo neteisingi, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, kad r\u016b\u0161in\u0117 \u012fvairov\u0117 tarp auk\u0173 gal\u0117jo b\u016bti nuvertinta.<\/p>\n
Genetiniai p\u0117dsakai da\u017eniau nei tik\u0117tasi atskleid\u0117 ir smulki\u0173, sunkiau aptinkam\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 buvim\u0105 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 racione. Tai ypa\u010d svarbu Australijai, kur daug endemini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 evoliucionavo be pana\u0161aus spaudimo ir d\u0117l to yra labiau pa\u017eeid\u017eiamos.<\/p>\n
Sprendimai: aptvertos saugios zonos<\/p>\n
Mokslininkai ragina aktyviau kurti aptvertas saugomas teritorijas, kuriose b\u016bt\u0173 ribojamas pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 patekimas \u012f jautriausias buveines. Tokie barjerai gali pad\u0117ti apsaugoti nykstan\u010dias r\u016b\u0161is ne tik nuo ka\u010di\u0173, bet ir nuo kit\u0173 invazini\u0173 gyv\u016bn\u0173, pavyzd\u017eiui, lapi\u0173 ar triu\u0161i\u0173.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, tikslas n\u0117ra vien tik suma\u017einti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 skai\u010di\u0173, o sukurti praktines, ilgalaikes \u201esaugias u\u017euov\u0117jas\u201c pa\u017eeid\u017eiamoms populiacijoms. Tokiose zonose gyv\u016bnai gal\u0117t\u0173 i\u0161likti s\u0105lygomis, labiau artimomis toms, kurios vyravo iki dideli\u0173 ekosistem\u0173 poky\u010di\u0173 kolonijiniu laikotarpiu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad laukin\u0117s kat\u0117s Australijoje gali kelti didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 biologinei \u012fvairovei, tod\u0117l si\u016blomos aptvertos saugios zonos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[670,685,2238,101,3686,7916,14086],"miestas":[],"class_list":["post-44204","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-australija","tag-biologine-ivairove","tag-dnr-tyrimai","tag-ekologija","tag-invazines-rusys","tag-laukines-kates","tag-nykstancios-rusys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44204","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44204"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44204\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44204"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44204"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44204"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44204"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}