{"id":44303,"date":"2026-08-04T18:36:45","date_gmt":"2026-08-04T18:36:45","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/04\/po-antarktidos-ledu-aptiko-povandenini-miesta-milijonai-lizdu-ir-zuvys-su-skaidriu-krauju\/"},"modified":"2026-08-04T18:36:45","modified_gmt":"2026-08-04T18:36:45","slug":"po-antarktidos-ledu-aptiko-povandenini-miesta-milijonai-lizdu-ir-zuvys-su-skaidriu-krauju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/04\/po-antarktidos-ledu-aptiko-povandenini-miesta-milijonai-lizdu-ir-zuvys-su-skaidriu-krauju\/","title":{"rendered":"Po Antarktidos ledu aptiko povandenin\u012f \u201emiest\u0105\u201c: milijonai lizd\u0173 ir \u017euvys su skaidriu krauju"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai prie Antarktidos, Vedelio j\u016bros regione, aptiko mil\u017eini\u0161k\u0105 \u017euv\u0173 veisimosi kolonij\u0105, kuri i\u0161 vir\u0161aus primena tvarkingai suplanuot\u0105 povandenin\u012f miest\u0105. Vaizd\u0105 u\u017efiksavo prie j\u016bros dugno vilkimas kamer\u0173 ir jutikli\u0173 kompleksas, leid\u0119s kelias valandas fiksuoti beveik nenutr\u016bkstam\u0105 lizd\u0173 lauk\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, ma\u017edaug 240 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote gali b\u016bti iki 60 milijon\u0173 aktyvi\u0173 lizd\u0173. Daugelyje j\u0173 pasteb\u0117ti suaug\u0119 individai, saugantys sankabas, o toks mastas laikomas vienu did\u017eiausi\u0173 iki \u0161iol u\u017efiksuot\u0173 \u017euv\u0173 per\u0117jimo telkini\u0173.<\/p>\n<h2>Kas gyvena \u0161iame \u201emieste\u201c<\/h2>\n<p>Kolonijos \u201egyventojos\u201c \u2013 led\u017euv\u0117s Neopagetopsis ionah, b\u016bdingos Antarktidos vandenims. \u0160ios \u017euvys i\u0161siskiria tuo, kad yra vienos i\u0161 nedaugelio stuburini\u0173, kuri\u0173 kraujyje beveik n\u0117ra hemoglobino, tod\u0117l jis atrodo itin \u0161viesus, beveik skaidrus.<\/p>\n<p>Gyventi beveik nulin\u0117s temperat\u016bros vandenyje joms padeda evoliucin\u0117s adaptacijos: didesnis kraujo t\u016bris ir \u0161irdies darbas, taip pat organizmo gaminami nat\u016bral\u016bs antifriziniai baltymai, ma\u017einantys ledo kristal\u0173 formavimosi rizik\u0105 audiniuose.<\/p>\n<h2>Milijonai lizd\u0173 ir m\u0117nesius trunkanti prie\u017ei\u016bra<\/h2>\n<p>Kiekvienas lizdas yra nedidel\u0117 apvali \u012fduba j\u016bros dugne, o jo centre patel\u0117s sudeda vidutini\u0161kai apie 1 700 ikr\u0173. Po to vienas suaug\u0119s individas gali likti saugoti sankab\u0105 daugel\u012f m\u0117nesi\u0173, atbaidydamas pl\u0117\u0161r\u016bnus ir taip didindamas jaunikli\u0173 i\u0161gyvenimo tikimyb\u0119.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jams \u012fsp\u016bd\u012f paliko ne tik lizd\u0173 skai\u010dius, bet ir i\u0161sid\u0117stymo tvarka: vidutini\u0161kai vienas lizdas tenka ma\u017edaug keturiems kvadratiniams metrams dugno. Toks tankis rodo, kad vieta pasirenkama neatsitiktinai ir gali b\u016bti itin palanki dauginimuisi.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l b\u016btent \u010dia ir kuo tai svarbu<\/h2>\n<p>Mokslininkai sieja \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f su vietos vandenyno s\u0105lygomis: \u0161iame rajone gali pasireik\u0161ti kiek \u0161iltesn\u0117s gilumin\u0117s srov\u0117s, atne\u0161an\u010dios daugiau maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Net nedidelis temperat\u016bros ir mitybini\u0173 med\u017eiag\u0173 skirtumas Antarktidos vandenyse gali lemti, kad \u017euvys kart\u0173 kartas renkasi t\u0105 pat\u012f per\u0117jimo plot\u0105.<\/p>\n<p>Tokio masto kolonija reik\u0161minga visai ekosistemai, nes sukuria didel\u0119 biomas\u0119 ir tampa maisto \u0161altiniu kitiems gyv\u016bnams, \u012fskaitant Vedelio ruonius. Kartu tai primena, kad po ledu ir atokiuose poliariniuose regionuose gali sl\u0117ptis menkai i\u0161tirtos, ta\u010diau itin produktyvios gyvyb\u0117s \u201ekar\u0161tosios zonos\u201c, kurias atskleisti padeda modernios povandenin\u0117s steb\u0117senos technologijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie Antarktidos aptikta mil\u017eini\u0161ka led\u017euvi\u0173 kolonija: iki 60 mln. lizd\u0173, skaidrus kraujas ir m\u0117nesius saugomi ikrai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44304,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,151,6188,673,34265,34264,34263],"miestas":[],"class_list":["post-44303","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-ekosistemos","tag-juru-biologija","tag-klimato-kaita","tag-ledzuves","tag-neopagetopsis-ionah","tag-vedelio-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44303","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44303"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44303\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44304"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44303"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44303"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44303"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44303"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}