Fizikai pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai u\u017efiksavo liekam\u0105j\u0105 antineutrin\u0173 spinduliuot\u0119, sklindan\u010di\u0105 i\u0161 i\u0161jungto branduolinio reaktoriaus ir \u0161alia laikomo panaudoto kuro. Iki \u0161iol tokie matavimai daugiausia buvo siejami su veikian\u010diais reaktoriais, kai signalas yra gerokai stipresnis.<\/p>\n
Antineutrinai yra itin menkai su med\u017eiaga s\u0105veikaujan\u010dios dalel\u0117s, tod\u0117l gali \u201epraslysti\u201c pro reaktoriaus apsaugines konstrukcijas ir aplinkinius barjerus. B\u016btent \u0161i savyb\u0117 suteikia galimyb\u0119 steb\u0117ti branduolinius procesus nuotoliniu b\u016bdu, j\u0173 tiesiogiai neardant ir ne\u012feinant \u012f pavojingas zonas.<\/p>\n
Tyrimas atliktas prie Chooz branduolin\u0117s elektrin\u0117s Pranc\u016bzijoje, kur detektorius buvo \u012frengtas ma\u017edaug 400 metr\u0173 po \u017eeme, po dviem reaktori\u0173 branduoliais. Po\u017eemin\u0117 vieta parinkta tam, kad b\u016bt\u0173 suma\u017eintas foninis triuk\u0161mas, pavyzd\u017eiui, kosmini\u0173 spinduli\u0173 sukelti signalai.<\/p>\n
Detektoriuje naudotas daugiau kaip 30 kubini\u0173 metr\u0173 skysto scintiliatoriaus t\u016bris, kuris su\u0161vinta, kai antineutrinas s\u0105veikauja su med\u017eiaga. Tokie blyksniai leid\u017eia statisti\u0161kai atskirti retus \u012fvykius nuo fonini\u0173 proces\u0173, ta\u010diau tam reikia itin kruop\u0161\u010dios analiz\u0117s.<\/p>\n
Mokslininkai duomenis rinko apie 17 dien\u0173 laikotarpiu, kai abu reaktori\u0173 blokai buvo visi\u0161kai sustabdyti. Per \u0161\u012f laik\u0105 u\u017efiksuota apie 100 \u012fvyki\u0173, kurie gali b\u016bti siejami su antineutrinais, kylan\u010diais i\u0161 liekamosios radioaktyvumo \u0161erdyse ir panaudoto kuro au\u0161inimo baseinuose.<\/p>\n
Gautas signalas gerai sutapo su detaliosiomis simuliacijomis, apra\u0161an\u010diomis likusio kuro atsargas ir ilgiau gyvenan\u010di\u0173 skilimo produkt\u0173 pasiskirstym\u0105. Tai laikoma pirmuoju tiesioginiu patvirtinimu, kad antineutrin\u0173 emisija i\u0161lieka aptinkama ir reaktoriui sustojus, nors ji yra gerokai silpnesn\u0117 nei jam veikiant.<\/p>\n
\u201eIki \u0161iol reaktorini\u0173 antineutrin\u0173 eksperimentai daugiausia buvo sutelkti \u012f veikian\u010dius reaktorius, o ma\u017eo liekamojo signalo aptikimas po sustabdymo pareikalavo itin \u017eemo foninio lygio ir ilgai tobulint\u0173 analiz\u0117s metod\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas tyrimo bendraautori\u0173 Anthony Onillon.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie detektoriai ateityje gal\u0117t\u0173 teikti informacij\u0105 ne tik reaktoriui gaminant energij\u0105, bet ir per technin\u0117s prie\u017ei\u016bros laikotarpius ar po jo i\u0161jungimo. Praktine prasme tai atvert\u0173 keli\u0105 nepriklausomai tikrinti, ar reaktorius tikrai sustabdytas, ir \u012fvertinti panaudoto kuro b\u016bkl\u0119 nepasikliaujant vien dokumentacija ar deklaracijomis.<\/p>\n
Branduolin\u0117s saugos kontekste tai svarbu d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: panaudotas kuras dar ilgai skleid\u017eia spinduliuot\u0119 ir \u0161ilum\u0105, o jo apskaita ir kontrol\u0117 yra jautri sritis. Antineutrin\u0173 matavimai, jei b\u016bt\u0173 pritaikyti platesniu mastu, gal\u0117t\u0173 tapti papildoma, sunkiai suklastojama fizine \u201epara\u0161o\u201c patikra.<\/p>\n
Kol kas metodas reikalauja dideli\u0173, jautri\u0173 detektori\u0173 ir itin ma\u017eo foninio triuk\u0161mo, tod\u0117l greito masinio diegimo tik\u0117tis nereik\u0117t\u0173. Vis d\u0117lto \u0161is rezultatas rodo krypt\u012f, kaip fundamentiniai daleli\u0173 fizikos \u012frankiai gali b\u016bti pritaikomi realioms branduolin\u0117s prie\u017ei\u016bros u\u017eduotims.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 aptiko antineutrinus i\u0161 i\u0161jungto reaktoriaus ir panaudoto kuro \u2013 tai gali pakeisti branduolin\u0117s saugos patikr\u0173 principus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44587,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[34445,2775,895,34446,1538,34447,661],"miestas":[],"class_list":["post-44586","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-antineutrinai","tag-branduoline-energetika","tag-branduoline-sauga","tag-chooz","tag-daleliu-fizika","tag-double-chooz","tag-prancuzija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44586","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44586"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44586\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44587"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44586"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44586"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44586"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44586"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}