Rudoji med\u017ei\u0173 gyvat\u0117 (Boiga irregularis) laikoma vienu ry\u0161kiausi\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 Ramiajame vandenyne: \u012f Guam\u0105 ji pateko po Antrojo pasaulinio karo ir per kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161plito po vis\u0105 sal\u0105. Mokslininkus ilgai glumino faktas, kad populiacija, tik\u0117tina, prasid\u0117jusi nuo keli\u0173 individ\u0173, sugeb\u0117jo ne tik i\u0161likti, bet ir tapti dominuojan\u010diu pl\u0117\u0161r\u016bnu.<\/p>\n
Guame rudoji med\u017ei\u0173 gyvat\u0117 siejama su dideliais ekosistem\u0173 poky\u010diais, \u012fskaitant vietini\u0173 mi\u0161ko pauk\u0161\u010di\u0173 nykim\u0105. Be to, ji tapo ir praktine problema \u017emon\u0117ms: gyvat\u0117s lipdamos ant elektros \u012frangos gali sukelti elektros tiekimo sutrikimus, o kai kuriose teritorijose j\u0173 tankis buvo vertinamas kaip itin didelis.<\/p>\n
Genomas parod\u0117 tai, ko nemat\u0117 ankstesni metodai<\/p>\n
Naujame tyrime mokslinink\u0173 komanda, siejama su Bafalo universitetu ir JAV geologijos tarnyba, gyvat\u0117s genetikai analizuoti pasitelk\u0117 ilg\u0173 DNR sek\u0173 skaitymo technologijas. Skirtingai nei ankstesni metodai, kurie da\u017eniau fiksuodavo pavienes smulkias DNR \u201eraides\u201c, \u0161is b\u016bdas leid\u017eia pamatyti didesnio masto poky\u010dius genome.<\/p>\n
Tyr\u0117jai aptiko daugiau kaip 19 000 strukt\u016brini\u0173 variant\u0173, tai yra dideli\u0173 genetini\u0173 pakitim\u0173, kai DNR atkarpos gali b\u016bti dubliuojamos, prarandamos arba \u201eperstatomos\u201c \u012f kit\u0105 genomo viet\u0105. Tokie poky\u010diai da\u017enai turi didesn\u012f biologin\u012f poveik\u012f nei pavien\u0117s mutacijos, nes gali paveikti i\u0161tis\u0173 gen\u0173 ar j\u0173 reguliacijos veikim\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu ma\u017eai populiacijai?<\/p>\n
\u012eprastai invazin\u0117 populiacija, prasid\u0117jusi nuo keli\u0173 individ\u0173, patiria vadinam\u0105j\u012f genetin\u012f \u201ebutelio kaklelio\u201c efekt\u0105: genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 suma\u017e\u0117ja, daug\u0117ja giminingo kry\u017eminimosi, o prisitaikymo galimyb\u0117s teori\u0161kai silpn\u0117ja. Vis d\u0117lto Guamo atvejis rodo, kad situacija gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117.<\/p>\n
Mokslininkai kelia hipotez\u0119, kad \u201epasl\u0117pta\u201c genetin\u0117 \u012fvairov\u0117, slypinti strukt\u016briniuose variantuose, gal\u0117jo pad\u0117ti gyvat\u0117ms i\u0161vengti kritini\u0173 giminingo kry\u017eminimosi pasekmi\u0173. Kitaip tariant, net jei bendras genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s lygis nebuvo itin auk\u0161tas, b\u016btent tam tikr\u0173 tip\u0173 variacijos gal\u0117jo suteikti pakankamai \u201emed\u017eiagos\u201c adaptacijai.<\/p>\n
Imunitetas ir uosl\u0117: genai, gal\u0117j\u0119 duoti prana\u0161um\u0105<\/p>\n
Tyrime i\u0161skirta, kad dalis aptikt\u0173 genetini\u0173 skirtum\u0173 buvo susitelk\u0119 genuose, susijusiuose su imunitetu ir uosle. Rudoji med\u017ei\u0173 gyvat\u0117 stipriai remiasi cheminiais signalais: \u0161akotas lie\u017euvis ir uosl\u0117s sistema padeda aptikti grob\u012f, orientuotis aplinkoje bei sekti kvapus \u012fvairiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Taip pat aptariamas galimas ry\u0161ys su elgsena: nat\u016bralioje aplinkoje \u0161i r\u016b\u0161is gali misti ir kitomis gyvat\u0117mis, ta\u010diau Guame tai fiksuojama re\u010diau. Viena i\u0161 svarstom\u0173 versij\u0173, kad uosl\u0117s sistemos ypatyb\u0117s gali pad\u0117ti atskirti giminingus individus, o tai potencialiai ma\u017eint\u0173 tarpusavio pl\u0117\u0161rum\u0105 populiacijoje, kur giminingas kry\u017eminimasis tik\u0117tinas.<\/p>\n
\u201eIlg\u0173 sek\u0173 skaitymas leid\u017eia pamatyti tokius genomo poky\u010dius, kuri\u0173 anks\u010diau tiesiog nefiksuodavome, nors jie gali tur\u0117ti didel\u0119 reik\u0161m\u0119 prisitaikymui\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyr\u0117j\u0173, komentuodamas, kod\u0117l ankstesni vertinimai gal\u0117jo neatskleisti realios \u012fvairov\u0117s.<\/p>\n
Pamokos invazij\u0173 ir nykstan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 apsaugai<\/p>\n
\u0160ie rezultatai svarb\u016bs ne tik Guamo istorijai. Jie papildo supratim\u0105 apie tai, kaip invazin\u0117s r\u016b\u0161ys gali s\u0117kmingai \u012fsitvirtinti net tada, kai pradinis individ\u0173 skai\u010dius yra ma\u017eas, o teorin\u0117s genetin\u0117s rizikos didel\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161\u016bs mechanizmai gali b\u016bti aktual\u016bs ir nykstan\u010dioms r\u016b\u0161ims, kurios patiria populiacijos ma\u017e\u0117jim\u0105 bei giminingo kry\u017eminimosi spaudim\u0105. Strukt\u016briniai variantai gali b\u016bti nepakankamai \u012fvertintas genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s \u0161altinis, tod\u0117l ateityje tokio tipo analiz\u0117s gali tapti svarbesn\u0117s tiek gamtosaugai, tiek invazij\u0173 valdymui.<\/p>\n
Kitas \u017eingsnis, kur\u012f \u012fvardija mokslininkai, yra palyginti Guamo populiacij\u0105 su \u0161altinio region\u0173 populiacijomis Australijoje ir pietin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje. Tai pad\u0117t\u0173 atsakyti, ar aptikti strukt\u016briniai variantai egzistavo dar prie\u0161 gyvat\u0117ms patenkant \u012f sal\u0105, ar dalis j\u0173 susiformavo jau invazijos metu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Guamo rudoji med\u017ei\u0173 gyvat\u0117 tapo invazijos simboliu, o naujas genomo tyrimas rodo, kad s\u0117km\u0119 gal\u0117jo lemti pasl\u0117pta strukt\u016brin\u0117 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,17932,34449,27335,3686,34448],"miestas":[],"class_list":["post-44589","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-genomas","tag-giminingas-kryzminimasis","tag-guamas","tag-invazines-rusys","tag-rudoji-medziu-gyvate"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44589","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44589"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44589\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44589"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44589"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44589"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44589"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}