Karas Ukrainoje kei\u010dia ne tik \u017emoni\u0173 gyvenimus, bet ir vis\u0105 Juodosios bei Azovo j\u016br\u0173 ekosistem\u0105. Vis da\u017eniau fiksuojami \u012f krant\u0105 i\u0161metami \u017euv\u0119 delfinai, o mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad tai gali b\u016bti tik matoma daug didesn\u0117s problemos dalis.<\/p>\n
Apie situacij\u0105 kalba biologijos moksl\u0173 daktaras Ivanas Rusjevas, dirbantis Ukrainos nacionaliniame gamtos parke Tuzl\u0173 limanai. Pasak jo, karo sukelti sprogimai, triuk\u0161mas ir tar\u0161a j\u016broje sudaro s\u0105lygas, kurios pra\u017e\u016btingos jautriausiems j\u016br\u0173 \u017einduoliams.<\/p>\n
Juodojoje j\u016broje aptinkamos trys delfin\u0173 r\u016b\u0161ys, o visos jos, pasak mokslinink\u0173, pa\u017eeid\u017eiamos d\u0117l karo veiksm\u0173. Ypa\u010d nuken\u010dia ma\u017eesni delfinai, jautr\u016bs akustiniam poveikiui, nes sprogimai ir karo technikos naudojami sonar\u0173 signalai trikdo j\u0173 orientacij\u0105 ir med\u017eiokl\u0119.<\/p>\n
\u201eTai ne vien pavieniai atvejai: j\u016broje susiformavo cheminis mi\u0161inys, kuris veikia vis\u0105 maisto grandin\u0119, o delfinai yra jos vir\u0161\u016bn\u0117je\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Rusjevas.<\/p>\n
Mokslininkas ai\u0161kina, kad sutrikus orientacijai delfinai nebesugeba efektyviai maitintis. Nusilpus organizmui, jie pradeda naudoti sukauptas riebal\u0173 atsargas, ta\u010diau b\u016btent jose gali b\u016bti sukaupta dalis ter\u0161al\u0173, tod\u0117l organizmas patiria papildom\u0105 sm\u016bg\u012f, o imunitetas silpsta.<\/p>\n
Prie tar\u0161os prisideda nuskend\u0119 ir apgadinti laivai, naftos produkt\u0173 nuot\u0117kiai, raket\u0173 ir dron\u0173 nuolau\u017eos, taip pat kit\u0173 incident\u0173 sukelti ter\u0161alai. Minimi ir didesni \u012fvykiai, kai \u012f aplink\u0105 pateko dideli ter\u0161al\u0173 kiekiai, o j\u0173 poveikis gali t\u0119stis ilgai.<\/p>\n
Pasak I. Rusjevo, krant\u0105 pasiekia tik nedidel\u0117 dalis \u017euvusi\u0173 j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173, nes dauguma nugrimzta \u012f dugn\u0105. D\u0117l to tikslus \u017euvusi\u0173 delfin\u0173 skai\u010dius nustatomas remiantis pakrant\u0117je randamais k\u016bnais ir mokslin\u0117je literat\u016broje taikomais perskai\u010diavimo principais.<\/p>\n
Dar vienas i\u0161\u0161\u016bkis yra ribotas steb\u0117jimas: didel\u0117 pakrant\u0117s dalis d\u0117l karo veiksm\u0173 yra neprieinama, tod\u0117l situacija vertinama pagal fragmenti\u0161kus duomenis. Remiantis mokslininko pateikiamomis apytikr\u0117mis i\u0161vadomis, nuo 2022 met\u0173 iki 2026 met\u0173 pirmojo pusme\u010dio Juodojoje ir Azovo j\u016brose gal\u0117jo \u017e\u016bti apie 120 000 delfin\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad delfinai yra ekosistemos b\u016bkl\u0117s indikatorius: j\u0173 \u017e\u016btis rodo, kad sutrikimai pasiek\u0117 auk\u0161\u010diausi\u0105 maisto grandin\u0117s lyg\u012f. Ilgainiui tai gali reik\u0161ti ma\u017e\u0117jan\u010dias \u017euv\u0173 atsargas, besikei\u010dian\u010dius r\u016b\u0161i\u0173 tarpusavio ry\u0161ius ir didesn\u012f ekosistemos nestabilum\u0105.<\/p>\n
Tuo pat metu ken\u010dia ir pakran\u010di\u0173 pauk\u0161\u010diai, kuri\u0173 per\u0117jimo vietas veikia sprogimai ir nuolatinis triuk\u0161mas. Pasak I. Rusjevo, kai kurioms r\u016b\u0161ims tai rei\u0161kia nepavykstant\u012f per\u0117jim\u0105, ma\u017eesn\u012f jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 ir migracijos mar\u0161rut\u0173 poky\u010dius.<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie galimus sprendimus, mokslininkas pabr\u0117\u017eia saugom\u0173 j\u016brini\u0173 teritorij\u0173 svarb\u0105. Tokios zonos leist\u0173 bent daliai populiacij\u0173 ramiau maitintis ir daugintis, ta\u010diau realus poveikis priklausyt\u0173 nuo karo eigos, tar\u0161os ma\u017einimo ir ilgalaiki\u0173 atk\u016brimo priemoni\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Karas Ukrainoje kei\u010dia Juod\u0105j\u0105 ir Azovo j\u016bras: mokslininkai \u012fsp\u0117ja apie tar\u0161\u0105, sprogim\u0173 poveik\u012f ir galimai 120 000 \u017euvusi\u0173 delfin\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[12628,8871,30777,101,2312,12629,2310],"miestas":[],"class_list":["post-44605","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-azovo-jura","tag-delfinai","tag-ekocidas","tag-ekologija","tag-juodoji-jura","tag-juru-tarsa","tag-ukrainos-karas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44605","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44605"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44605\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44605"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44605"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44605"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44605"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}