Piet\u0173 Vokietijos Allg\u00e4u regione, atokioje alpin\u0117je pievoje, dendrologai aptiko kukmed\u012f, kurio am\u017eius, j\u0173 vertinimu, gali siekti apie 1 100 met\u0173. Jei skai\u010diavimai pasitvirtins, tai b\u016bt\u0173 seniausias \u017einomas medis Vokietijoje ir vienas i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 gyvosios gamtos paveldo objekt\u0173 Alp\u0117se.<\/p>\n
Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, ma\u017edaug 1 100 metr\u0173 auk\u0161tyje vir\u0161 j\u016bros lygio, \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 \u0161laite. Tokia vieta kukmed\u017eiui n\u0117ra palanki: \u017eiemos pusmet\u012f saul\u0117s beveik nepasiekia, o temperat\u016bra \u0161iame auk\u0161tyje \u017eemesn\u0117 nei pietiniuose \u0161laituose.<\/p>\n
Vokietijos dendrolog\u0173 draugija kukmed\u017eio am\u017ei\u0173 vertina pagal kamieno parametrus, augaviet\u0117s s\u0105lygas ir r\u016b\u0161ies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis i\u0161siskiria ne\u012fprastai sud\u0117tinga, i\u0161 keli\u0173 segment\u0173 susiformavusia kamieno strukt\u016bra.<\/p>\n
Tokio am\u017eiaus med\u017ei\u0173 atveju tikslus datavimas yra sud\u0117tingas, nes sen\u0173 kukmed\u017ei\u0173 kamienuose da\u017enai b\u016bna tu\u0161tum\u0173, puvinio ar suirusi\u0173 metini\u0173 rievi\u0173, o \u012fprastas riev\u0117jimas ne visada \u012fmanomas. D\u0117l to mokslininkai da\u017enai remiasi keli\u0173 metod\u0173 deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad med\u017eiai \u201esensta\u201c kitaip nei gyv\u016bnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis sen\u0173 dali\u0173 palaipsniui nunyksta. Be to, didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi \u0161akn\u0173 sistema, kuri, b\u016bdama po \u017eeme, gali i\u0161likti gyvybinga ilgiau nei matoma ant\u017eemin\u0117 dalis.<\/p>\n
Vienas i\u0161 paai\u0161kinim\u0173, kod\u0117l kukmedis i\u0161liko \u0161imtme\u010dius, yra jo augaviet\u0117s izoliacija. Atokumas ma\u017eina \u017emogaus \u016bkin\u0117s veiklos poveik\u012f, o pats kukmedis pasi\u017eymi atsparumu ir geb\u0117jimu l\u0117tai, bet stabiliai augti net ribin\u0117mis s\u0105lygomis.<\/p>\n
\u201eJo kamienas yra tarsi svajoni\u0173 paminklas: ply\u0161iai, gumbai, briaunos, \u012ftr\u016bkimai ir ertm\u0117s sudaro labai skirtingas dalis\u201c, \u2013 sak\u0117 Drezdeno technikos universiteto med\u017ei\u0173 biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.<\/p>\n
Kukmedis Europoje turi i\u0161skirtin\u0119 kult\u016brin\u0119 reik\u0161m\u0119: jo mediena nuo seno vertinta d\u0117l tvirtumo ir elastingumo. Allg\u00e4u radinys primin\u0117 ir gars\u0173j\u012f ledynuose rast\u0105 \u00d6tz\u012f, kurio med\u017eiokl\u0117s lankas buvo pagamintas i\u0161 kukmed\u017eio medienos.<\/p>\n
Naujasis kukmed\u017eio vertinimas, jei bus patvirtintas, gal\u0117t\u0173 pakeisti iki \u0161iol da\u017eniausiai minim\u0105 Vokietijos \u201eseniausio med\u017eio\u201c titul\u0105. Anks\u010diau juo da\u017enai laikyta ma\u017edaug 1 000 met\u0173 am\u017eiaus liepa \u017demutin\u0117je Saksonijoje, o tarp sen\u0173j\u0173 mil\u017ein\u0173 minimas ir apie 900 met\u0173 siekiantis \u0105\u017euolas, i\u0161siskiriantis ypa\u010d didele kamieno apimtimi.<\/p>\n
Pasauliniu mastu seniausi\u0173 med\u017ei\u0173 rekordai da\u017eniausiai siejami su ilgaam\u017e\u0117mis pu\u0161imis, kuri\u0173 ant\u017eemin\u0117s dalys skai\u010diuoja daugiau nei 5 000 met\u0173. Taip pat \u017einomi atvejai, kai ypa\u010d senas yra ne kamienas, o \u0161akn\u0173 sistema ar klonin\u0117 kolonija, galinti egzistuoti de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai svarb\u016bs ne vien d\u0117l rekord\u0173. Ilgaam\u017eiai med\u017eiai yra vertingi genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s, ekosistem\u0173 stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o j\u0173 apsauga da\u017enai tampa ir vietos bendruomeni\u0173, ir gamtosaugos institucij\u0173 prioritetu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Allg\u00e4u regione aptiktam kukmed\u017eiui priskiriama apie 1 100 met\u0173 \u2013 jei tai pasitvirtins, medis taps seniausiu \u017einomu Vokietijoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44624,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[7754,2691,15091,673,17414,466],"miestas":[],"class_list":["post-44623","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-allgau","tag-dendrologija","tag-gamtos-paveldas","tag-klimato-kaita","tag-kukmedziai","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44623","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44623"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44623\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44624"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44623"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44623"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44623"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44623"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}