Antarktidoje esantys vadinamieji Kruvinieji kriokliai jau daugiau nei \u0161imtmet\u012f glumina mokslininkus: i\u0161 Tayloro ledyno i\u0161tekantis vanduo nusida\u017eo ry\u0161kiai r\u016bd\u017ei\u0173 raudonumo spalva, tarsi ledas kraujuot\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad ne\u012fprast\u0105 atspalv\u012f gal\u0117jo sukelti dumbliai, ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad spalv\u0105 lemia gele\u017eies gausi s\u016brymo srov\u0117.<\/p>\n
\u0160is s\u016brus vanduo ver\u017eiasi i\u0161 po stor\u0173 ledo sluoksni\u0173, o jam susid\u016brus su oru i\u0161tirpusi gele\u017eis oksiduojasi ir nus\u0117da rausvai rudomis nuos\u0117domis. B\u016btent tod\u0117l susidaro \u012fsp\u016bdis, kad i\u0161 ledyno teka kraujo spalvos srov\u0117, nors i\u0161 ties\u0173 tai chemin\u0117 reakcija, susijusi su gele\u017eies junginiais.<\/p>\n
Naujausi tyrimai sustiprino hipotez\u0119, kad po ledynu slypintis s\u016brymas yra senovinio j\u016brinio vandens likutis, kadaise buv\u0119s susij\u0119s su vandenynu. Mokslininkai i\u0161tyr\u0117 167 vandens, nuos\u0117d\u0173 ir oro m\u0117ginius i\u0161 Kruvin\u0173j\u0173 kriokli\u0173 ir kit\u0173 McMurdo saus\u0173j\u0173 sl\u0117ni\u0173 viet\u0173, pasitelkdami modernias genetines analiz\u0117s metodikas.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 ai\u0161k\u0173 skirtum\u0105: m\u0117giniuose i\u0161 Kruvin\u0173j\u0173 kriokli\u0173 aptikta gerokai daugiau j\u016brin\u0117s kilm\u0117s organizm\u0173 nei kitose tirtose teritorijose. Ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 eukariotai, tai yra organizmai, kuri\u0173 l\u0105stel\u0117s turi branduol\u012f, o dalies j\u0173 genetiniai p\u0117dsakai buvo artimi vandenynuose gyvenan\u010dioms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n
Toks pasiskirstymas svarbus dar ir tod\u0117l, kad jis silpnina versij\u0105 apie \u0161iuolaikin\u012f mikroorganizm\u0173 perne\u0161im\u0105 v\u0117jais. Jei j\u016briniai organizmai b\u016bt\u0173 atkeliaujantys i\u0161 kitur, j\u0173 p\u0117dsakai regione tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolygesni, ta\u010diau oro m\u0117giniuose j\u016brin\u0117s kilm\u0117s organizm\u0173 rasta tik menkai.<\/p>\n
Remiantis tyr\u0117j\u0173 interpretacija, labiausiai tik\u0117tina, kad mikroorganizmai \u0161iame s\u016bryme buvo \u012fkalinti dar prie\u0161 tai, kai teritorij\u0105 galutinai u\u017edeng\u0117 ledynas. Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad izoliuotas vandens telkinys po Tayloro ledynu gal\u0117jo b\u016bti atskirtas daugiau nei prie\u0161 1 000 000 met\u0173, kai j\u016br\u0173 lygis buvo auk\u0161tesnis, o Antarktidos pakrant\u0117s ir ledyn\u0173 ribos atrod\u0117 kitaip.<\/p>\n
Mokslininkams tai yra nat\u016brali laboratorija, leid\u017eianti suprasti, kaip gyvyb\u0117 prisitaiko prie kra\u0161tutini\u0173 s\u0105lyg\u0173. Poledinis ekosistem\u0173 pasaulis \u010dia egzistuoja beveik be \u0161viesos, esant dideliam druskingumui, \u017eemai temperat\u016brai ir ribotam deguonies kiekiui, tod\u0117l mikroorganizmai energij\u0105 gali gauti ne i\u0161 fotosintez\u0117s, o i\u0161 chemini\u0173 reakcij\u0173.<\/p>\n
Tokios aplinkos domina ir astrobiologus, nes pana\u0161ios s\u0105lygos teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 egzistuoti po ledu kituose Saul\u0117s sistemos k\u016bnuose. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad klausim\u0173 lieka: dar neai\u0161ku, kada tiksliai s\u016brymas buvo atskirtas nuo vandenyno, kokio dyd\u017eio yra visas poledinis rezervuaras ir kaip pla\u010diai paplit\u0119 skirtingi mikroorganizm\u0173 tipai.<\/p>\n
Artimiausiu metu tikimasi detalesni\u0173 genetini\u0173 tyrim\u0173 ir tikslesnio po\u017eeminio vandens sistem\u0173 kartografavimo, kad b\u016bt\u0173 galima patikimiau atkurti \u0161io i\u0161skirtinio rei\u0161kinio istorij\u0105. Kuo geriau bus suprastas poledinis Antarktidos pasaulis, tuo daugiau atsakym\u0173 jis gali duoti ne tik apie \u017dem\u0117s praeit\u012f, bet ir apie gyvyb\u0117s ribas apskritai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidos Kruvinieji kriokliai v\u0117l nustebino: tyrimai rodo, kad po Tayloro ledynu gali slyp\u0117ti daugiau nei milijono met\u0173 izoliuotas j\u016brin\u0117s kilm\u0117s…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44637,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,29420,34487,34488,4571,34486],"miestas":[],"class_list":["post-44636","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-astrobiologija","tag-kruvinieji-kriokliai","tag-mcmurdo-sausieji-sleniai","tag-mikroorganizmai","tag-tayloro-ledynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44636\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44637"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44636"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}