{"id":44711,"date":"2026-08-06T11:19:43","date_gmt":"2026-08-06T11:19:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/06\/saudo-arabija-dykumoje-pasodino-159-mln-medziu-ka-po-penkeriu-metu-rodo-realus-rezultatai\/"},"modified":"2026-08-06T11:19:43","modified_gmt":"2026-08-06T11:19:43","slug":"saudo-arabija-dykumoje-pasodino-159-mln-medziu-ka-po-penkeriu-metu-rodo-realus-rezultatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/08\/06\/saudo-arabija-dykumoje-pasodino-159-mln-medziu-ka-po-penkeriu-metu-rodo-realus-rezultatai\/","title":{"rendered":"Saudo Arabija dykumoje pasodino 159 mln. med\u017ei\u0173: k\u0105 po penkeri\u0173 met\u0173 rodo real\u016bs rezultatai"},"content":{"rendered":"<p class=\"article__like-h2\">Saudo Arabija skelbia per ma\u017eiau nei penkerius metus pasodinusi 159 mln. med\u017ei\u0173 ir atk\u016brusi daugiau nei 1 mln. hektar\u0173 nualintos \u017eem\u0117s. \u0160ie skai\u010diai siejami su nuo 2021 metais vykdoma nacionaline dykum\u0117jimo stabdymo ir \u017ealinimo programa.<\/p>\n<p>Didel\u0117 \u0161alies teritorijos dalis yra sausringa, tod\u0117l projektas nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo vertinamas kaip sud\u0117tingas: med\u017eiams reikia nuolatinio vandens, o kar\u0161tis ir dirvo\u017eemio druskingumas ma\u017eina i\u0161gyvenamum\u0105. Vis d\u0117lto vie\u0161ai skelbiama pa\u017eanga rodo, kad dalyje region\u0173 pavyko sukurti veikian\u010dius atk\u016brimo modelius, ypa\u010d ten, kur projektai derinami su dirvo\u017eemio stabilizavimu ir nat\u016bralios augalijos gr\u0105\u017einimu.<\/p>\n<p>\u017dalinimas vyksta ne vien atvirose dykum\u0173 teritorijose. Med\u017eiai sodinami palei pagrindines automagistrales, atkuriamos ganyklos, o miestuose, \u012fskaitant Rijad\u0105, ple\u010diami parkai ir \u017ealiosios zonos, kurios ma\u017eina kar\u0161\u010dio sal\u0173 efekt\u0105 ir dulki\u0173 tar\u0161\u0105.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kaip sprend\u017eiama vandens problema?<\/p>\n<p>Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 tokio masto projektuose yra vanduo: tradicinis laistymas g\u0117lu vandeniu b\u016bt\u0173 sunkiai suderinamas su ilgalaikiu tvarumu. Tod\u0117l programoje akcentuojami vandens taupymo sprendimai, \u012fskaitant lietaus vandens surinkim\u0105, u\u017etvankas ir dalies \u017eeldini\u0173 laistym\u0105 i\u0161valytomis nuotekomis, taip ma\u017einant spaudim\u0105 g\u0117lo vandens i\u0161tekliams.<\/p>\n<p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad s\u0117km\u0119 da\u017enai lemia ne vien med\u017ei\u0173 skai\u010dius, o tai, ar atkurtos teritorijos tampa atsparios be nuolatin\u0117s \u017emogaus intervencijos. D\u0117l to vis da\u017eniau taikomas po\u017ei\u016bris, kai kartu su sodinimu atkuriama vietin\u0117 augalija, saugomas dirvo\u017eemis nuo erozijos ir parenkamos sausrai atsparesn\u0117s r\u016b\u0161ys.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kokie tikslai iki 2030 met\u0173?<\/p>\n<p>\u0160alies planai nesibaigia dabartiniais rodikliais: iki 2030 met\u0173 siekiama atkurti apie 2,5 mln. hektar\u0173 \u017eem\u0117s. Ilgesn\u0117je perspektyvoje \u012fvardijami dar ambicingesni tikslai, tarp j\u0173 ir didesn\u0117s apimties \u017eeldinimas bei reik\u0161mingai i\u0161pl\u0117stos atk\u016brimo teritorijos.<\/p>\n<p>Lygiagre\u010diai \u017ealinimo programoms deklaruojami ir energetikos tikslai: numatyta didinti atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173 dal\u012f elektros gamyboje bei pl\u0117sti saugomas gamtines teritorijas. Tokia kryptis svarbi tod\u0117l, kad klimato kaitos \u0161velninimo priemon\u0117s vertinamos kaip visuma, o ne kaip atskiri, tarpusavyje nesusij\u0119 projektai.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto specialistai ragina vertinti rezultatus per ilgalaik\u0119 prizm\u0119: med\u017ei\u0173 sodinimas sausame klimate yra tik pirmas \u017eingsnis, o tikrasis i\u0161bandymas prasideda v\u0117liau, kai reikia u\u017etikrinti i\u0161gyvenamum\u0105, biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir real\u0173 poveik\u012f dirvo\u017eemiui bei vietos mikroklimatui. D\u0117l to artimiausi metai parodys, ar dabartiniai skai\u010diai virs stabiliai veikian\u010diomis ekosistemomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Saudo Arabija teigia per penkerius metus pasodinusi 159 mln. med\u017ei\u0173 ir atk\u016brusi daugiau nei 1 mln. hektar\u0173 \u017eem\u0117s \u2013 kas l\u0117m\u0117 rezultat\u0105 ir kokie tikslai iki 2030&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[516,10281,101,673,5105,4468,3094],"miestas":[],"class_list":["post-44711","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-medziu-sodinimas","tag-misku-atkurimas","tag-saudo-arabija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44711","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44711"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44711\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44711"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44711"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44711"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44711"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}