Naujausi klimato mokslinink\u0173 vertinimai rodo, kad pasaulinis at\u0161ilimas pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f \u012fgavo nereg\u0117t\u0105 pagreit\u012f. Tyr\u0117jai teigia rad\u0119 reik\u0161ming\u0173 \u012frodym\u0173, jog nuo ma\u017edaug 2015 met\u0173 vidutin\u0117 pasaulio temperat\u016bra kyla grei\u010diau nei ankstesniais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 i\u0161vada tokia: per pastaruosius 10 met\u0173 pasaulin\u0117 temperat\u016bra vidutini\u0161kai did\u0117jo apie 0,35 laipsnio Celsijaus per de\u0161imtmet\u012f. Palyginimui, 1970\u20132015 met\u0173 laikotarpiu augimas da\u017eniausiai nesiek\u0117 0,2 laipsnio per de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Tyrime naudoti keli nepriklausomi pasauliniai temperat\u016bros duomen\u0173 rinkiniai, kuriuos kaupia NASA, NOAA, \u201eHadCRUT\u201c, \u201eBerkeley Earth\u201c ir ERA5. Skirtingos institucijos taiko nevienodus metodus, ta\u010diau vis\u0173 j\u0173 duomenys rodo t\u0105 pa\u010di\u0105 krypt\u012f: \u0161ilimas spart\u0117ja.<\/p>\n
Kad rezultatai atspind\u0117t\u0173 ilgalaik\u0119 tendencij\u0105, mokslininkai band\u0117 atskirti nat\u016brali\u0173 svyravim\u0173 poveik\u012f. \u012e analiz\u0119 \u012ftraukti tokie veiksniai kaip El Ninjo rei\u0161kinys, didesni vulkaniniai i\u0161siver\u017eimai ar Saul\u0117s aktyvumo poky\u010diai, kurie trumpuoju laikotarpiu gali laikinai \u201epakelti\u201c arba \u201enuleisti\u201c temperat\u016br\u0105.<\/p>\n
Tokiu b\u016bdu siekta suma\u017einti vadinam\u0105j\u012f klimato triuk\u0161m\u0105 ir ai\u0161kiau pamatyti, kas vyksta d\u0117l ilgalaiki\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 koncentracij\u0173 augimo. Tyr\u0117jai nurodo, kad statistinis rezultat\u0173 patikimumas yra labai auk\u0161tas, tod\u0117l tikimyb\u0117, kad fiksuojamas pagreit\u0117jimas yra atsitiktinis, laikoma ma\u017ea.<\/p>\n
Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 steb\u0117jimai \u0161i\u0105 tendencij\u0105 tik sustiprina: 2023 ir 2024 metai pasaulyje buvo vieni kar\u0161\u010diausi\u0173 per instrumentini\u0173 steb\u0117jim\u0173 istorij\u0105. Nors dal\u012f \u0161ilumos gal\u0117jo \u201eprid\u0117ti\u201c nat\u016bral\u016bs procesai, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad bendras fonas i\u0161lieka ai\u0161kus.<\/p>\n
Did\u017eiausias praktinis klausimas susij\u0119s su Pary\u017eiaus susitarime \u012ftvirtinta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, skai\u010diuojama nuo ikiindustrinio laikotarpio. Jei dabartinis at\u0161ilimo tempas i\u0161silaikys, ilgalaikis \u0161ios ribos vir\u0161ijimas, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gali tapti realus dar iki 2030 met\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tolesn\u0117 trajektorija priklausys nuo to, kaip spar\u010diai bus ma\u017einamos i\u0161kastinio kuro naudojimo sukeliamos anglies dioksido emisijos. Kuo ilgiau i\u0161lieka auk\u0161tos emisijos, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad ekstremal\u016bs kar\u0161\u010diai, sausros ir intensyvios li\u016btys taps da\u017enesni ir labiau alinantys infrastrukt\u016br\u0105 bei sveikatos sistemas.<\/p>\n
Klimato mokslas kartu atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f adaptacijos ribas: kai kurios sistemos gali prisitaikyti, ta\u010diau tik iki tam tikro ta\u0161ko. Tod\u0117l greitesnis \u0161ilimas rei\u0161kia ne tik didesnius ekonominius ka\u0161tus, bet ir didesn\u0119 rizik\u0105, kad dalis priemoni\u0173 taps per l\u0117tos arba nepakankamos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, jog dabartiniai rezultatai dera su \u0161iuolaikini\u0173 klimato modeli\u0173 prognoz\u0117mis. Pagrindin\u0117 \u017einut\u0117 i\u0161lieka nuosekli: kiekvienas papildomas emisij\u0173 ma\u017einimo \u017eingsnis didina tikimyb\u0119 pristabdyti at\u0161ilimo temp\u0105 ir suma\u017einti pavojingiausi\u0173 padarini\u0173 mast\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji duomenys rodo spart\u0117jant\u012f pasaulin\u012f at\u0161ilim\u0105: nuo 2015 met\u0173 temperat\u016bra kyla grei\u010diau, o 1,5 laipsnio riba gali b\u016bti pasiekta iki 2030 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,34523,673,1544,4495,20494,34522],"miestas":[],"class_list":["post-44713","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-era5","tag-klimato-kaita","tag-nasa","tag-noaa","tag-paryziaus-susitarimas","tag-pasaulinis-atsilimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44713","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44713"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44713\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44713"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44713"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44713"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44713"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}