Italijoje, Pavanos kaimelyje Toskanos\u2013Emilijos Apeninuose, mir\u0117 dain\u0173 autorius ir atlik\u0117jas Francesco Guccini. Jam buvo 86 metai, o apie netekt\u012f prane\u0161\u0117 \u0161eima, pabr\u0117\u017edama, kad menininkas i\u0161\u0117jo apsuptas artim\u0173j\u0173.<\/p>\n
\u0160eimos parei\u0161kime nurodoma, kad laidotuv\u0117s vyks artimiausiomis dienomis priva\u010diai, laikantis paties Guccini valios. Kartu prane\u0161ta, kad rugs\u0117j\u012f planuojamas vie\u0161as min\u0117jimas, kuriame gerb\u0117jai gal\u0117s atsisveikinti ir prisiminti k\u016br\u0117j\u0105.<\/p>\n
Francesco Guccini laikomas vienu ry\u0161kiausi\u0173 ital\u0173 autorin\u0117s dainos tradicijos vard\u0173, formavusi\u0173 kult\u016brin\u012f \u0161alies kra\u0161tovaizd\u012f nuo XX am\u017eiaus antrosios pus\u0117s. Jo k\u016bryba i\u0161siskyr\u0117 literat\u016bri\u0161ka kalba, istorini\u0173 ir socialini\u0173 tem\u0173 apm\u0105stymu, o dainose da\u017enai skamb\u0117jo autobiografiniai motyvai.<\/p>\n
Jis gim\u0117 Modenoje 1940 met\u0173 bir\u017eelio 14 dien\u0105, ta\u010diau vaikyst\u0117 glaud\u017eiai susijusi su Pavana, kur karo metais gyveno pas senelius. \u0160is kra\u0161tas ir Apenin\u0173 atmosfera v\u0117liau tapo nuolatiniu jo dain\u0173, prisiminim\u0173 ir eseistikos fonu.<\/p>\n
1961 metais jis persik\u0117l\u0117 \u012f Bolonij\u0105, miest\u0105, su kuriuo buvo tapatinamas ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f. \u010cia stipr\u0117jo jo muzikin\u0117 tapatyb\u0117 ir ry\u0161ys su intelektualine aplinka, o koncertuose jis derino dainas su pasakojimais bei monologais.<\/p>\n
Guccini k\u016brybinis kelias \u012fsib\u0117g\u0117jo \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje ir septintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje, o pirmasis albumas \u201eFolk beat n. 1\u201c pasirod\u0117 1967 metais. V\u0117liau jo diskografijoje atsirado albumai, kurie Italijoje laikomi autorin\u0117s dainos kanonu, tarp j\u0173 \u201eRadici\u201c ir \u201eVia Paolo Fabbri 43\u201c.<\/p>\n
Jo dainos pasi\u017eym\u0117jo kult\u016brin\u0117mis nuorodomis \u012f poezij\u0105, eseistik\u0105 ir religinius tekstus, o klausytojams tapo savoti\u0161ku laiko \u017eenklu, padedan\u010diu suprasti skirting\u0173 kart\u0173 patirtis. Guccini taip pat ra\u0161\u0117 dainas kitiems atlik\u0117jams, prisid\u0117damas prie platesnio ital\u0173 muzikos lauko.<\/p>\n
2012 metais, i\u0161leid\u0119s album\u0105 \u201eL\u2019ultima Thule\u201c, jis paskelb\u0117 pasitraukiantis i\u0161 aktyvios koncertin\u0117s veiklos ir daugiau d\u0117mesio skirsiantis ra\u0161ymui. V\u0117lesniais metais pasirod\u0117 ir naujesni \u012fra\u0161ai, ta\u010diau pagrindinis jo d\u0117mesys krypo \u012f literat\u016brinius projektus.<\/p>\n
Be muzikos, Guccini buvo \u017einomas kaip publicistas ir ra\u0161ytojas, k\u016br\u0119s eseistik\u0105 ir gro\u017ein\u0119 literat\u016br\u0105, o dal\u012f gyvenimo dirbo d\u0117stytoju. Jo veikla ap\u0117m\u0117 ir kitas sritis, \u012fskaitant scenarij\u0173 ra\u0161ym\u0105 bei darb\u0105 su kult\u016briniais projektais, tod\u0117l jis Italijoje da\u017enai apib\u016bdinamas kaip autorin\u0117s kult\u016bros simbolis.<\/p>\n
\u0160eima pra\u0161o gedulo laik\u0105 gerbti ir i\u0161gyventi be vie\u0161o \u0161urmulio, laikantis privatumo. Toks sprendimas atitinka paties menininko nuostat\u0105 vengti pompastikos ir d\u0117mes\u012f sutelkti \u012f k\u016brybos palikim\u0105.<\/p>\n
Rugs\u0117j\u012f planuojama ceremonija tur\u0117t\u0173 tapti proga visuomenei prisiminti Guccini vaidmen\u012f ital\u0173 muzikoje ir literat\u016broje. Tik\u0117tina, kad min\u0117jime bus akcentuojama ne tik jo diskografija, bet ir platesnis kult\u016brinis p\u0117dsakas, kur\u012f paliko jo tekstai, pasakojimai ir vie\u0161osios minties tradicija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Italijoje mir\u0117 autorin\u0117s dainos legenda Francesco Guccini: laidotuv\u0117s bus priva\u010dios, o vie\u0161as min\u0117jimas numatytas rugs\u0117j\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44736,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[34549,34550,26914,34547,34548,16982,34551],"miestas":[],"class_list":["post-44735","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-autorine-daina","tag-bolonija","tag-dainu-autoriai","tag-francesco-guccini","tag-italu-muzika","tag-modena","tag-pavana"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44735","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44735"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44735\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44736"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44735"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44735"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44735"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44735"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}