Naujas tyrimas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f paplitusiai nuomonei, kad masinis kalb\u0173 nykimas prasid\u0117jo tik Europai prad\u0117jus kolonijin\u0119 ekspansij\u0105 prie\u0161 ma\u017edaug 500 met\u0173. Mokslinink\u0173 teigimu, kalb\u0173 ma\u017e\u0117jimo procesas gal\u0117jo prasid\u0117ti gerokai anks\u010diau, formuojantis pirmosioms valstyb\u0117ms ir didel\u0117ms imperijoms.<\/p>\n
\u0160iandien pasaulyje vartojama apie 7 600 \u0161nekam\u0173j\u0173 ir gest\u0173 kalb\u0173, ta\u010diau tyr\u0117jai \u012ftaria, kad tai tik nedidel\u0117 istorin\u0117s \u012fvairov\u0117s dalis. Did\u017eioji dalis sen\u0173j\u0173 kalb\u0173 gal\u0117jo i\u0161nykti nepalikdamos tiesiogini\u0173 p\u0117dsak\u0173, nes dauguma bendruomeni\u0173 netur\u0117jo ra\u0161to tradicijos.<\/p>\n
Kadangi ra\u0161tas atsirado tik ma\u017edaug prie\u0161 6 000 met\u0173, ankstesni\u0173 laikotarpi\u0173 kalbin\u0119 \u012fvairov\u0119 tenka atkurti netiesiogiai. Tyrime pasitelkti etnografiniai duomenys, prie\u0161istorini\u0173 populiacij\u0173 dyd\u017ei\u0173 vertinimai ir statistiniai modeliai, leid\u017eiantys rekonstruoti kalb\u0173 kait\u0105 nuo holoceno prad\u017eios, tai yra ma\u017edaug prie\u0161 12 000 met\u0173.<\/p>\n
Analiz\u0117je naudoti duomenys apie 171 med\u017eiotoj\u0173-rink\u0117j\u0173, \u017evej\u0173 ir pana\u0161aus tipo bendruomen\u0119. Remdamiesi jais, mokslininkai skai\u010diuoja, kad holoceno prad\u017eioje, kai \u017emoni\u0173 pasaulyje gal\u0117jo b\u016bti apie 4,4\u20137 milijonai, egzistavo ma\u017edaug 4 500\u20136 200 kalb\u0173, o v\u0117liau, ple\u010diantis \u017eemdirbystei ir augant gyventoj\u0173 skai\u010diui, kalb\u0173 daug\u0117jo.<\/p>\n
Modeliai rodo, kad did\u017eiausia kalb\u0173 \u012fvairov\u0117 gal\u0117jo b\u016bti pasiekta palyginti neseniai istorijos masteliu, ma\u017edaug prie\u0161 1 000\u20133 000 met\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tuo laikotarpiu pasaulyje gal\u0117jo egzistuoti net de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 kalb\u0173, nes vietin\u0117s bendruomen\u0117s dar tur\u0117jo daugiau erdv\u0117s vystytis atskirai.<\/p>\n
\u201eKalb\u0173 nykimas, tik\u0117tina, prasid\u0117jo ne kolonializmo laikais, o anks\u010diau, kai valstyb\u0117s ir imperijos \u0117m\u0117 centralizuoti vald\u017ei\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jai, apibendrindami modeli\u0173 rezultatus.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad l\u016b\u017eis gal\u0117jo sutapti su vis labiau centralizuot\u0173 valstybi\u0173 k\u016brimusi ir daugiataut\u0117mis imperijomis. Pl\u0117tra da\u017enai rei\u0161k\u0117 ne tik teritorij\u0173 ir institucij\u0173, bet ir dominuojan\u010dios kalbos sklaid\u0105, o ma\u017eesn\u0117s bendruomen\u0117s ilgainiui b\u016bdavo asimiliuojamos.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, kalb\u0173 nykim\u0105 stiprino ir platesni procesai: migracija, socialini\u0173 norm\u0173 kaita, religij\u0173 plitimas, ligos bei demografiniai sukr\u0117timai. Europos kolonializmas, j\u0173 vertinimu, v\u0117liau tik paspartino seniau prasid\u0117jusi\u0105 tendencij\u0105, tod\u0117l dabartinis kalb\u0173 \u017eem\u0117lapis yra ilgos istorin\u0117s atrankos rezultatas.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161i perspektyva kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f kalb\u0173 apsaug\u0105 \u0161iandien. Jei kalb\u0173 nykimas yra ilgametis politini\u0173 ir demografini\u0173 j\u0117g\u0173 procesas, vien kult\u016brin\u0117s iniciatyvos gali b\u016bti nepakankamos, o did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f duoda \u0161vietimas, bendruomeni\u0173 stiprinimas, vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 prieinamumas gimt\u0105ja kalba ir skaitmenin\u0117s priemon\u0117s, \u012fskaitant DI sprendimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad kalb\u0173 nykimas gal\u0117jo prasid\u0117ti dar kuriantis imperijoms, o kalb\u0173 aukso era prie\u0161 1 000\u20133 000 met\u0173 gal\u0117jo apimti de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 kalb\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44754,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[34578,33820,33743,34577,33818,18864],"miestas":[],"class_list":["post-44753","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-holocenas","tag-imperijos","tag-jeilio-universitetas","tag-kalbos","tag-kalbu-nykimas","tag-kulturine-ivairove"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44753\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44754"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44753"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}