Nors dauguma DNR molekuli\u0173 i\u0161 ties\u0173 sudaro klasikin\u0119 dvigub\u0105 spiral\u0119, tai n\u0117ra vienintel\u0117 \u012fmanoma jos forma. Tam tikromis s\u0105lygomis genetin\u0117s med\u017eiagos atkarpos gali susisukti \u012f sud\u0117tingesnes erdvines konfig\u016bracijas, vadinamas nekanonin\u0117mis strukt\u016bromis. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad tai tik laboratorin\u0117 \u012fdomyb\u0117, ta\u010diau dabar vis daugiau \u012frodym\u0173 rodo, jog jos susidaro ir gyvose \u017emogaus l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
Viena geriausiai i\u0161tirt\u0173 nekanonini\u0173 form\u0173 yra G-kvadrupleksas. Jis formuojasi genuose ir kitose DNR vietose, kur gausu guanino: vietoj \u012fprast\u0173 bazi\u0173 por\u0173 keturios guanino molekul\u0117s susijungia \u012f stabilias, sluoksniuotas strukt\u016bras. Tokie dariniai da\u017enai aptinkami \u0161alia gen\u0173, susijusi\u0173 su l\u0105steli\u0173 augimu, taip pat telomeruose, kurie saugo chromosom\u0173 galus nuo irimo ir pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n
Kita i\u0161skirtin\u0117 DNR konfig\u016bracija siejama su citozinu. Mokslininkai ilgai abejojo, ar ji gali egzistuoti gyvoje l\u0105stel\u0117je, nes atrod\u0117 stabili tik specifin\u0117mis laboratorin\u0117mis s\u0105lygomis. Situacija pasikeit\u0117 atsiradus tiksliau \u0161ioms strukt\u016broms atpa\u017einti pritaikytiems metodams, leidusiems pamatyti, kad jos i\u0161 ties\u0173 pasirodo \u017emogaus l\u0105stel\u0117s branduolyje.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad tokios strukt\u016bros da\u017enai n\u0117ra pastovios. Jos gali susidaryti ir i\u0161nykti, tik\u0117tina, priklausomai nuo to, koki\u0173 proces\u0173 tuo metu reikia l\u0105stelei, pavyzd\u017eiui, kai aktyviai perra\u0161oma genetin\u0117 informacija arba vyksta DNR kopijavimas. Tai sustiprina prielaid\u0105, kad nekanonin\u0117s formos n\u0117ra atsitiktinis \u0161alutinis rei\u0161kinys, o viena i\u0161 reguliavimo grand\u017ei\u0173.<\/p>\n
Tyrimai taip pat apra\u0161o ir daugiau ne\u012fprast\u0173 DNR \u201earchitekt\u016br\u0173\u201c, tarp j\u0173 tripletas spiral\u0117s, segtukus primenantys susilankstymai ar kry\u017emin\u0117s grandini\u0173 s\u0105veikos. Tokios konfig\u016bracijos formuojasi d\u0117l specifini\u0173 nukleotid\u0173 sek\u0173 ir vietini\u0173 DNR susisukimo poky\u010di\u0173. Vis da\u017eniau akcentuojama, kad jos gali veikti kaip biologiniai jungikliai, kei\u010diantys baltym\u0173 pri\u0117jim\u0105 prie DNR ir taip lemiantys, kurie genai bus \u012fjungti, o kurie liks nutildyti.<\/p>\n
B\u016btent ry\u0161ys su gen\u0173 aktyvumo kontrole kelia did\u017eiausi\u0105 susidom\u0117jim\u0105 medicinoje. Kai ne\u012fprastos strukt\u016bros susiformuoja netinkamu metu ar netinkamoje vietoje, jos gali prisid\u0117ti prie genomo nestabilumo ir padidinti mutacij\u0173 tikimyb\u0119. Tai siejama su didesne kai kuri\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173 ir dalies neurologini\u0173 sutrikim\u0173 rizika, tod\u0117l \u0161ios strukt\u016bros tiriamos ir kaip galimi nauj\u0173 vaist\u0173 taikiniai.<\/p>\n
Pastaraisiais metais ry\u0161k\u0117ja tendencija kurti molekules, kurios gal\u0117t\u0173 selektyviai stabilizuoti arba, prie\u0161ingai, slopinti konkre\u010dias DNR strukt\u016bras. Tokiu b\u016bdu b\u016bt\u0173 galima netiesiogiai paveikti ligos eigai svarbi\u0173 gen\u0173 veikl\u0105, nekei\u010diant pa\u010dios DNR sekos. Nors iki pla\u010dios klinikin\u0117s praktikos dar reikia daug patikros, mokslininkai tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f vertina kaip perspektyv\u0173 keli\u0105 tikslesnei, labiau personalizuotai terapijai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dmogaus DNR neapsiriboja dviguba spirale: mokslininkai aptinka sud\u0117tingas strukt\u016bras, galin\u010dias valdyti gen\u0173 aktyvum\u0105 ir lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44756,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12516,28399,34580,17932,34579,29386,2066],"miestas":[],"class_list":["post-44755","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biomedicina","tag-dnr","tag-g-kvadrupleksas","tag-genomas","tag-genu-ekspresija","tag-telomerai","tag-vezys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44755\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44755"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}