Galapag\u0173 salose Ramiajame vandenyne baigta viena did\u017eiausi\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 naikinimo kampanij\u0173: per kelis de\u0161imtme\u010dius \u010dia buvo siekiama pa\u0161alinti sulauk\u0117jusias o\u017ekas, kurios ard\u0117 vietines ekosistemas. Skelbiama, kad skirtingose salyno dalyse i\u0161 viso sunaikinta per 140 000 gyv\u016bn\u0173, o darbai u\u017etruko apie 30 met\u0173.<\/p>\n
O\u017ekos \u012f Galapagus pateko ne nat\u016braliai: jas \u012f salas kadaise atgabeno j\u016breiviai, piratai ir bangini\u0173 med\u017eiotojai, palikdav\u0119 gyv\u016bnus kaip \u201eatsarg\u0105\u201c b\u016bsimoms kelion\u0117ms. Kadangi salose tr\u016bko stambi\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, j\u0173 populiacija spar\u010diai augo ir \u0117m\u0117 daryti didel\u0119 \u017eal\u0105 augmenijai.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad o\u017ekos naikino lapus, jaunus \u016bglius, med\u017ei\u0173 \u017eiev\u0119 ir net kaktusus, kurie svarb\u016bs mil\u017eini\u0161kiems v\u0117\u017eliams ir kitiems endeminiams gyv\u016bnams. Be to, i\u0161trypus augalij\u0105 dirvo\u017eemis tapo labiau pa\u017eeid\u017eiamas erozijai, o mi\u0161k\u0173 ir kr\u016bmyn\u0173 atsik\u016brimas sul\u0117t\u0117jo.<\/p>\n
Kaip veik\u0117 \u201eJudo o\u017ekos\u201c?<\/p>\n
Kampanija buvo vykdoma taikant \u012fvairias priemones: dirbo med\u017eiotoj\u0173 komandos, naudoti specialiai apmokyti \u0161unys, skaitmeniniai \u017eem\u0117lapiai ir sraigtasparniai. Operacijos i\u0161 oro leido greitai aptikti dideles bandas, o vien per pirmuosius septynis m\u0117nesius \u0161iaurin\u0117je Isabelos salos dalyje sunaikinta daugiau kaip 55 000 o\u017ek\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto net suma\u017einus populiacij\u0105 apie 99 proc., problema nei\u0161nyko: ma\u017eos grup\u0117s likdavo nepasteb\u0117tos, sl\u0117p\u0117si tankm\u0117se ir v\u0117l dauginosi. Tuomet svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko vadinamosios \u201eJudo o\u017ekos\u201c \u2013 gyv\u016bnai, kurie netiesiogiai pad\u0117jo surasti likusias bandas.<\/p>\n
Keli sugauti gyv\u016bnai buvo sterilizuoti, jiems u\u017ed\u0117ti radijo si\u0173stuvus turintys antkakliai, o tada jie paleisti atgal \u012f gamt\u0105. Kadangi o\u017ekos yra social\u016bs gyv\u016bnai, jos ie\u0161ko kit\u0173 savo r\u016b\u0161ies atstov\u0173, tod\u0117l sekdami \u201eJudo o\u017ek\u0173\u201c signal\u0105 specialistai gal\u0117davo aptikti ir likusias grupes; \u0161iaurin\u0117je Isabelos dalyje \u0161iam tikslui panaudota apie 770 toki\u0173 o\u017ek\u0173.<\/p>\n
Kas pasikeit\u0117 po naikinimo?<\/p>\n
Po invazini\u0173 gyv\u016bn\u0173 pa\u0161alinimo dalyje teritorij\u0173 prad\u0117jo atsikurti augmenija: v\u0117l pasirod\u0117 jaun\u0173 med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 at\u017eal\u0173, spar\u010diau \u0117m\u0117 plisti kai kurie endeminiai augalai, \u012fskaitant opuncijas. Tai svarbu, nes Galapag\u0173 ekosistemos yra labai jautrios, o daugelio r\u016b\u0161i\u0173 mityba ir buvein\u0117s tiesiogiai priklauso nuo vietin\u0117s augalijos.<\/p>\n
Teigiama, kad atsigavusi augmenija pad\u0117jo ir kai kurioms pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ims, kurioms reikalingos dr\u0117gnesn\u0117s, tankesn\u0117s buvein\u0117s. Ta\u010diau kartu pabr\u0117\u017eiama, kad ekosistemos negr\u012f\u017eta \u012f \u201eankstesn\u0119 b\u016bsen\u0105\u201c i\u0161 karto: atsiv\u0117rusiose teritorijose gali plisti kiti invaziniai augalai, o atsikurianti augalija ne visada identi\u0161ka tai, kuri dominavo iki o\u017ek\u0173 i\u0161plitimo.<\/p>\n
Tokio masto operacijos Galapaguose da\u017enai minimos kaip pavyzdys, kaip sud\u0117tinga, bet \u012fmanoma suvaldyti invazines r\u016b\u0161is izoliuotose sal\u0173 ekosistemose. Vis d\u0117lto ilgalaik\u0117 s\u0117km\u0117 priklauso ne tik nuo populiacijos suma\u017einimo, bet ir nuo nuolatin\u0117s steb\u0117senos bei nauj\u0173 invazij\u0173 prevencijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Galapag\u0173 salose baigta de\u0161imtme\u010dius trukusi o\u017ek\u0173 naikinimo kampanija: populiacij\u0105 pad\u0117jo susekti vadinamosios Judo o\u017ekos su si\u0173stuvais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,13345,19118,2597,3686,32507],"miestas":[],"class_list":["post-44886","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ekosistemu-atkurimas","tag-galapagu-salos","tag-gamtosauga","tag-invazines-rusys","tag-ozkos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44886","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44886"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44886\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44886"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44886"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44886"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44886"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}