Rekordi\u0161kai \u017eemas Dunojaus vandens lygis kai kuriose atkarpose atideng\u0117 tai, kas de\u0161imtme\u010dius buvo pasl\u0117pta po vandeniu: Antrojo pasaulinio karo laik\u0173 laiv\u0173 vrakus ir net ledynme\u010dio gyv\u016bn\u0173 liekanas. Ry\u0161kiausiai situacija matoma prie Serbijos miesto Prahovo, kur i\u0161 vandens ky\u0161o korpusai, stiebai ir kitos metalin\u0117s konstrukcijos.<\/p>\n
Istorikai nurodo, kad 1944 metais, traukiantis Vokietijos paj\u0117goms, Dunojuje ty\u010dia buvo nuskandintos de\u0161imtys laiv\u0173. Taip siekta blokuoti laivyb\u0105 ir apsunkinti Raudonosios armijos jud\u0117jim\u0105, o dalis nuskandint\u0173 objekt\u0173 iki \u0161iol laikomi pavojingais d\u0117l galimos amunicijos ir nesprogusi\u0173 u\u017etais\u0173.<\/p>\n
Ekstremaliai nukritus vandeniui, \u0161ie vrakai ne tik tampa geriau matomi, bet ir susiaurina saug\u0173 laivakel\u012f. Laivybos specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokiose vietose did\u0117ja avarij\u0173 rizika, o krovininiai laivai neretai priversti ma\u017einti krovinius arba apskritai stabdyti reisus, nes up\u0117s gylis nebeleid\u017eia saugiai plaukti.<\/p>\n
Serbijoje problema sprend\u017eiama jau ne vienerius metus, ta\u010diau real\u016bs darbai sud\u0117tingi: dalis vrak\u0173 yra sunkiai pasiekiamose vietose, o bet kokios gelb\u0117jimo ar i\u0161k\u0117limo operacijos reikalauja i\u0161minuotoj\u0173 ir grie\u017et\u0173 saugos proced\u016br\u0173. \u0160alies institucijos kartu su Europos S\u0105jungos partneriais yra \u012fgyvendinusios ir planavusios projektus, skirtus pagerinti navigacijos s\u0105lygas \u0161iame Dunojaus ruo\u017ee.<\/p>\n
\u017demas vanduo atne\u0161\u0117 ir daug senesn\u0119 staigmen\u0105. Bulgarijoje, netoli Ryachovo, gyventojai up\u0117s dugne pasteb\u0117jo did\u017eiulius kaulus, o \u012f viet\u0105 atvyk\u0119 regioninio muziejaus specialistai patvirtino, kad tai mamuto, gyvenusio ledynme\u010diu, liekanos.<\/p>\n
Radinys paleontologams svarbus ne tik d\u0117l \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio. I\u0161samesni tyrimai gali pad\u0117ti nustatyti tikslesn\u012f kaul\u0173 am\u017ei\u0173, mamuto r\u016b\u0161\u012f ir aplinkos s\u0105lygas, kuriomis gyv\u016bnas gyveno, nes \u0161iandieninis up\u0117s sl\u0117nis prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 gal\u0117jo b\u016bti visai kitoks, labiau pana\u0161us \u012f pelk\u0117t\u0105 ir dr\u0117gn\u0105 buvein\u0119.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokie atradimai da\u017eniausiai sutampa su sausromis ir ilgalaikiais hidrologiniais kra\u0161tutinumais, kai up\u0117s atidengia seniai u\u017ene\u0161tus objektus. Ta\u010diau vietos bendruomen\u0117ms ir verslui tai rei\u0161kia ir praktinius nuostolius: Dunojus yra viena svarbiausi\u0173 Europos vidaus vandens arterij\u0173, o menkesn\u0117 laivyba tiesiogiai veikia krovini\u0173 jud\u0117jim\u0105 ir logistikos kain\u0105.<\/p>\n
Klimatologai pastaraisiais metais vis da\u017eniau fiksuoja ilg\u0117jan\u010dius kar\u0161\u010dio ir sausros periodus Europoje, o tai didina svyravimus up\u0117se ir kelia spaudim\u0105 tiek energetikai, tiek transportui, tiek \u017eem\u0117s \u016bkiui. Dunojaus atvejis tapo dar vienu priminimu, kad vandens lygio kritimas vienu metu gali atverti \u012fsp\u016bdingus istorijos sluoksnius ir sukelti labai \u0161iuolaiki\u0161kas, brangiai kainuojan\u010dias problemas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Rekordi\u0161kai nusekus Dunojui prie Prahovo i\u0161niro Antrojo pasaulinio karo vrakai, o Bulgarijoje aptiktos ledynme\u010dio mamuto kaul\u0173 liekanos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":44978,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[34738,3982,25254,34739,33541,4896,4154],"miestas":[],"class_list":["post-44977","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antrojo-pasaulinio-karo-vrakai","tag-bulgarija","tag-dunojus","tag-mamutai","tag-prahovo","tag-sausra","tag-serbija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44977","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44977"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44977\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44978"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44977"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44977"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44977"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=44977"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}