Geltonos d\u0117m\u0117s vejoje da\u017enai atrodo kaip paprastas vandens tr\u016bkumo signalas, ta\u010diau vienodas simptomas gali sl\u0117pti visai skirtingas problemas. D\u0117l to skubus laistymo didinimas ar tr\u0105\u0161\u0173 pylimas ne visada padeda, o kartais net pablogina situacij\u0105.<\/p>\n
Prie\u0161 imantis priemoni\u0173 verta \u012fvertinti, kaip atrodo d\u0117m\u0117s, kada jos atsirado ir kas pastaruoju metu buvo daroma su veja. Skirtingas d\u0117mi\u0173 kont\u016bras, spalva ir vieta da\u017eniausiai tiksliai parodo, ar kaltas sausros stresas, pertr\u0119\u0161imas, ar pati dirva.<\/p>\n
Jei veja gelsta didesniais, i\u0161siliejusiais plotais, ypa\u010d per kar\u0161\u010dius, da\u017eniausia prie\u017eastis yra sausra. \u017dol\u0117 tokiu metu gali sul\u0117tinti augim\u0105 ir prarasti ry\u0161ki\u0105 spalv\u0105, bet tai dar nerei\u0161kia, kad ji \u017euvo.<\/p>\n
Praktikoje geriau laistyti re\u010diau, bet gausiau, kad vanduo pasiekt\u0173 gilesnius dirvos sluoksnius, kur yra \u0161aknys. Pavir\u0161inis trumpas pur\u0161kimas suteikia tik trumpalaik\u012f efekt\u0105, o \u0161aknys lieka sekliai ir veja tampa dar jautresn\u0117 kar\u0161\u010diui.<\/p>\n
Jei dirva kieta, suspausta ir vanduo telk\u0161o pavir\u0161iuje, da\u017enai praver\u010dia aeravimas, kuris pagerina dr\u0117gm\u0117s skverbim\u0105si ir \u0161akn\u0173 apr\u016bpinim\u0105 deguonimi. Tokiose vietose geltonavimas gali kartotis net ir laistant, nes problema b\u016bna ne vandens kiekis, o jo pasiekiamumas \u0161aknims.<\/p>\n
Ai\u0161kiai apribotos geltonos ar net rudos d\u0117m\u0117s, atrodan\u010dios tarsi nudegintos, neretai atsiranda po tr\u0119\u0161imo ar kit\u0173 chemini\u0173 priemoni\u0173 naudojimo. Taip gali nutikti, kai tr\u0105\u0161\u0173 paberiama per daug, jos paskirstomos netolygiai arba naudojamos sausai vejai per kar\u0161t\u012f.<\/p>\n
Tokiu atveju \u017eol\u0117 gali prad\u0117ti prastai pasisavinti vanden\u012f net ir tuomet, kai dirva dr\u0117gna. Pirmas \u017eingsnis paprastai b\u016bna gausus laistymas kelias dienas i\u0161 eil\u0117s, kad perteklin\u0117s med\u017eiagos b\u016bt\u0173 kuo grei\u010diau i\u0161plautos i\u0161 vir\u0161utinio dirvos sluoksnio.<\/p>\n
Kol veja atsigauna, tr\u0119\u0161imo geriau atsisakyti, o v\u0117liau rinktis \u0161velnesn\u012f re\u017eim\u0105 ir laikytis norm\u0173. Jei po pa\u017eeidimo lieka plik\u0173 viet\u0173, jas galima ats\u0117ti, ta\u010diau s\u0117klos geriausiai prigyja tik tuomet, kai dirva jau nebeturi drusk\u0173 pertekliaus ir yra tolygiai dr\u0117gna.<\/p>\n
Jei geltonos d\u0117m\u0117s nereguliarios, kartojasi tose pa\u010diose vietose ir ten \u017eol\u0117 visada auga silpniau, problema da\u017enai slypi dirvoje. Suspausta dirva riboja oro patekim\u0105 prie \u0161akn\u0173, tod\u0117l \u017eol\u0117 skursta, blogiau \u012fsisavina vanden\u012f ir maisto med\u017eiagas, grei\u010diau praranda spalv\u0105.<\/p>\n
Tokiose vietose da\u017eniausiai padeda aeravimas ir dirvos strukt\u016bros gerinimas, kad ji tapt\u0173 puresn\u0117 ir laid\u017eiau praleist\u0173 vanden\u012f. Priklausomai nuo situacijos, gali b\u016bti naudinga \u012fterpti sm\u0117lio ar lengvesnio substrato, kuris ilgainiui suma\u017eina u\u017emirkimo ir u\u017esistov\u0117jusios dr\u0117gm\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n
Jei geltonavimas kartojasi kasmet, verta \u012fvertinti ir vejos prie\u017ei\u016bros re\u017eim\u0105: per trumpai pjaunama \u017eol\u0117 kar\u0161tyje silpsta grei\u010diau, o netolygus laistymas skatina d\u0117mi\u0173 formavim\u0105si. Nuosekliai derinant laistym\u0105, tr\u0119\u0161im\u0105 ir dirvos prie\u017ei\u016br\u0105, veja paprastai pradeda tank\u0117ti ir atgauna spalv\u0105 per kelias savaites.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Geltonos d\u0117m\u0117s vejoje ne visada rei\u0161kia vandens tr\u016bkum\u0105: tai gali b\u016bti pertr\u0119\u0161imas arba suspausta dirva. Paai\u0161kiname, kaip atpa\u017einti prie\u017east\u012f ir atgaivinti…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45042,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[7267,710,327,4896,3082,3789],"miestas":[],"class_list":["post-45041","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-aeravimas","tag-dirvozemis","tag-laistymas","tag-sausra","tag-trasos","tag-vejos-prieziura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45041","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45041"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45041\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45042"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45041"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45041"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45041"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45041"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}