Pr\u017eevalskio arklys laikomas vienintele iki \u0161i\u0173 dien\u0173 i\u0161likusia tikrai laukine arklio r\u016b\u0161imi, o ne sulauk\u0117jusiu naminiu gyv\u016bnu. XX am\u017eiaus antroje pus\u0117je \u0161is gyv\u016bnas buvo atsid\u016br\u0119s ant i\u0161nykimo ribos, o dabartinis jo sugr\u012f\u017eimas \u012f gamt\u0105 tapo viena ry\u0161kiausi\u0173 pasaulio gamtosaugos istorij\u0173.<\/p>\n
Skirtingai nei \u0160iaur\u0117s Amerikos mustangai, kurie yra sulauk\u0117j\u0119 namini\u0173 arkli\u0173 palikuonys, Pr\u017eevalskio arkliai niekada nebuvo prijaukinti. Jie artimi naminiams arkliams, ta\u010diau geneti\u0161kai skiriasi: Pr\u017eevalskio arkliai turi 66 chromosomas, o dauguma namini\u0173 arkli\u0173 \u2013 64.<\/p>\n
Nuo urv\u0173 pie\u0161ini\u0173 iki beveik visi\u0161ko i\u0161nykimo<\/p>\n
Ankstyviausi \u0161i\u0173 arkli\u0173 atvaizdai siejami su prie\u0161 ma\u017edaug 20 000 met\u0173 Europoje kurtomis uol\u0173 ir urv\u0173 pie\u0161ini\u0173 tradicijomis. Mokslin\u0117je literat\u016broje minima, kad pana\u0161\u016bs arkliai vaizduojami ir garsiojoje Lasko urv\u0173 komplekso ikonografijoje Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n
Istoriniai \u0161altiniai rodo, kad apie laukinius arklius ra\u0161yta ir viduram\u017eiais, o v\u0117lesniais am\u017eiais jie buvo pastebimi didel\u0117je teritorijoje nuo Mongolijos iki \u0161iaurin\u0117s Kinijos. Vis d\u0117lto intensyv\u0117jant \u017eemdirbystei, ple\u010diantis gyvenviet\u0117ms, vykstant karams ir med\u017eioklei, j\u0173 buvein\u0117s fragmentavosi, o populiacija spar\u010diai ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Did\u017eiausias sm\u016bgis r\u016b\u0161iai teko XX am\u017eiuje, kai laukin\u0117je gamtoje Pr\u017eevalskio arkli\u0173 liko vos pavien\u0117s grup\u0117s. Paskutinis pla\u010diai cituojamas patvirtintas steb\u0117jimas laukin\u0117je gamtoje siejamas su 1969 metais Gobio dykumos regionu, po kurio r\u016b\u0161is gamtoje fakti\u0161kai buvo laikoma i\u0161nykusia.<\/p>\n
I\u0161likimas, paremtas 12 veisian\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 linijomis<\/p>\n
Kai laukin\u0117je gamtoje Pr\u017eevalskio arkli\u0173 nebeliko, r\u016b\u0161ies ateitis priklaus\u0117 nuo nelaisv\u0117je laikom\u0173 individ\u0173. Lemiamu momentu pasaulio zoologijos soduose ir veisimo programose buvo lik\u0119 kelios de\u0161imtys arkli\u0173, ta\u010diau veisimuisi realiai prisid\u0117jo tik 12 individ\u0173.<\/p>\n
Toks siauras genetinis \u201ebutelio kaklelis\u201c suk\u0117l\u0117 ilgalaiki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173: didesn\u0119 giminingo poravimosi rizik\u0105 ir b\u016btinyb\u0119 itin tiksliai valdyti veisimo planus. D\u0117l to tarptautiniai veisimo registrai ir koordinuotos programos tapo esminiu \u012frankiu siekiant palaikyti genetin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir didinti populiacij\u0105.<\/p>\n
Vienu svarbiausi\u0173 atk\u016brimo centr\u0173 laikomas Prahos zoologijos sodas, prisid\u0117j\u0119s prie tarptautini\u0173 veisimo plan\u0173 ir v\u0117lesni\u0173 sugr\u0105\u017einimo \u012f gamt\u0105 projekt\u0173. Augant nelaisv\u0117je laikom\u0173 arkli\u0173 skai\u010diui, tapo \u012fmanoma pereiti prie reintrodukcijos \u2013 r\u016b\u0161ies gr\u0105\u017einimo \u012f nat\u016bralias ar pusiau nat\u016bralias buveines.<\/p>\n
Sugr\u012f\u017eimas \u012f gamt\u0105 ir gyvenimas \u010cernobylio zonoje<\/p>\n
XX am\u017eiaus pabaigoje ir XXI am\u017eiaus prad\u017eioje Pr\u017eevalskio arkliai prad\u0117ti gr\u0105\u017einti \u012f buvusias buveines Mongolijoje ir Kinijoje, taip pat perkelti \u012f kitas teritorijas, kuriose gal\u0117jo formuotis laisvai gyvenan\u010dios bandos. Viena labiausiai aptariam\u0173 viet\u0173 Europoje \u2013 \u010cernobylio u\u017edaroji zona, kurioje d\u0117l ribotos \u017emogaus veiklos susiformavo savoti\u0161ka laukin\u0117s gamtos \u201esala\u201c.<\/p>\n
\u012e \u010cernobylio zon\u0105 Pr\u017eevalskio arkliai perkelti 1998 metais, o v\u0117liau steb\u0117ta, kad jie prisitaik\u0117 ir \u0117m\u0117 reguliariai veistis. Tyr\u0117jai da\u017enai fiksuoja tipin\u0119 socialin\u0119 strukt\u016br\u0105: band\u0105 sudaro er\u017eilas, kelios kumel\u0117s ir jaunikliai, o j\u0173 jud\u0117jimas ir b\u016bkl\u0117 stebimi, be kita ko, fotosp\u0105stais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161i teritorija n\u0117ra visi\u0161kai saugi. Karo veiksmai Ukrainoje ir j\u0173 padariniai paveik\u0117 ir laukin\u0119 gamt\u0105, o pavojai kyla ne tik d\u0117l trikdymo, bet ir d\u0117l sprogmen\u0173 bei min\u0173, kurios gali su\u017eeisti gyv\u016bnus net ir pasitraukus karinei technikai.<\/p>\n
Gamtosauginink\u0173 vertinimu, Pr\u017eevalskio arklio istorija pabr\u0117\u017eia, kaip greitai r\u016b\u0161is gali atsidurti ties i\u0161nykimo riba ir kaip ilgai u\u017etrunka atkurti populiacij\u0105. Tai taip pat primena, kad vien veisimo program\u0173 neu\u017etenka \u2013 r\u016b\u0161ies ateitis priklauso nuo saugi\u0173 buveini\u0173, nuoseklios steb\u0117senos ir stabilios aplinkos, ypa\u010d regionuose, kuriuos veikia karas ar spart\u016bs \u017eem\u0117naudos poky\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pr\u017eevalskio arklys laikomas vienintele tikrai laukine arklio r\u016b\u0161imi, o jo i\u0161likim\u0105 nul\u0117m\u0117 vos 12 veisian\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir reintrodukcijos programos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,2597,31312,34795,34794,11090,3701],"miestas":[],"class_list":["post-45065","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gamtosauga","tag-genetine-ivairove","tag-laukiniai-arkliai","tag-przevalskio-arklys","tag-reintrodukcija","tag-zoologijos-sodai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45065","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45065"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45065\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45065"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45065"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45065"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45065"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}