Kinijoje u\u017ebaigtas vienas did\u017eiausi\u0173 pasaulyje kovos su dykum\u0117jimu projekt\u0173: pietiniame Takla-Makano dykumos pakra\u0161tyje suformuota 3 046 kilometr\u0173 ilgio med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 juosta. Ji de\u0161imtme\u010dius buvo sodinama pirmiausia tam, kad sulaikyt\u0173 slenkan\u010dias kopas ir apsaugot\u0173 kelius, \u016bkius bei gyvenvietes.<\/p>\n
Naujausi tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad \u0161is \u017ealiasis barjeras prad\u0117jo veikti ir kaip anglies sinkas. Kitaip tariant, ap\u017eeldinta dykumos pakra\u0161\u010dio teritorija, vertinant bendr\u0105 balans\u0105, gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo i\u0161skiria sm\u0117lingas kra\u0161tovaizdis.<\/p>\n
Studijoje, publikuotoje 2026 metais mokslo \u017eurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, teigiama, kad anglies dioksido koncentracijos vir\u0161 ap\u017eeldint\u0173 teritorij\u0173 kito kartu su sezonais ir augalijos plotu. Autori\u0173 vertinimu, tai patvirtina, jog \u017emogaus sukurta ekosistema net itin sausringuose regionuose gali pastebimai sustiprinti anglies kaupim\u0105.<\/p>\n
\u201ePirm\u0105 kart\u0105 ai\u0161kiai matome, kad tikslinga \u017emogaus intervencija gali padidinti anglies sug\u0117rim\u0105 net ekstremaliai sausringuose kra\u0161tovaizd\u017eiuose\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo bendraautori\u0173 profesorius Yuk Yung.<\/p>\n
Takla-Makanas yra viena did\u017eiausi\u0173 sm\u0117lio dykum\u0173 pasaulyje, u\u017eimanti apie 337 000 kvadratini\u0173 kilometr\u0173. Daugiau nei 95 proc. jos pavir\u0161iaus dengia judantys sm\u0117lynai, o auk\u0161ti kaln\u0173 masyvai aplink basein\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 met\u0173 dal\u012f riboja dr\u0117gno oro patekim\u0105.<\/p>\n
\u017dalioji juosta laikoma dalimi platesn\u0117s Kinijos apsaugini\u0173 mi\u0161k\u0173 juost\u0173 programos \u0161iauriniuose regionuose, prad\u0117tos 1978 metais. Per kelis de\u0161imtme\u010dius \u0161alyje buvo masi\u0161kai ple\u010diami mi\u0161k\u0173 plotai, siekiant ma\u017einti dirvo\u017eemio erozij\u0105, dulki\u0173 audras ir l\u0117tinti dykum\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto projekto tvarumas priklauso ne vien nuo pasodint\u0173 med\u017ei\u0173 skai\u010diaus. Did\u017eiausia rizika i\u0161lieka vanduo: krituli\u0173 daugelyje Takla-Makano baseino viet\u0173 nepakanka, kad \u017eeldiniai i\u0161silaikyt\u0173 be papildomo dr\u0117kinimo ar vandens nukreipimo sprendim\u0173.<\/p>\n
D\u0117l to Kinija planuoja t\u0119sti darbus perimetre ir stiprinti vandens valdymo priemones, \u012fskaitant potvyni\u0173 vanden\u0173 nukreipim\u0105 ir vietini\u0173 mi\u0161k\u0173 atk\u016brim\u0105 \u0161iaurin\u0117je dykumos dalyje. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaikis efektas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti \u017eeldinim\u0105 su atsakingu vandens i\u0161tekli\u0173 naudojimu.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vien anglies sug\u0117rimo nepakanka vertinti tokio masto projekt\u0173 s\u0117kmei. Ne ma\u017eiau svarbu, kokios r\u016b\u0161ys sodinamos, ar i\u0161laikoma biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir kaip kinta dirvo\u017eemis, nes monokult\u016briniai \u017eeldiniai gali b\u016bti jautresni sausroms, ligoms ir kenk\u0117jams.<\/p>\n
Takla-Makano atvejis vis da\u017eniau minimas kaip pavyzdys, kaip infrastrukt\u016bros ir saugumo tikslams prad\u0117tas projektas gali tapti ir klimato politikos dalimi. Ta\u010diau jo rezultatai bus vertinami per ilgesn\u012f laik\u0105, nes dykum\u0173 ekosistemose net nedideli klimato ir vandens re\u017eimo poky\u010diai gali greitai pakeisti bendr\u0105 anglies balans\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinijoje 3 046 km \u017ealiasis \u017eiedas aplink Takla-Makan\u0105 ima veikti kaip anglies sinkas, ta\u010diau jo ateitis priklausys nuo vandens ir \u017eeldini\u0173 tvarumo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,10281,101,448,673,34797,34796],"miestas":[],"class_list":["post-45067","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-kinija","tag-klimato-kaita","tag-misku-atsodinimas","tag-takla-makanas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45067","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45067"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45067\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45067"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}