Tarptautin\u0117s gyv\u016bn\u0173 sveikatos organizacijos ragina pakran\u010di\u0173 \u0161alis atid\u017eiau steb\u0117ti ruoni\u0173 elges\u012f, nes El Ninjo s\u0105lygos gali sudaryti prielaidas pasiutlig\u0117s plitimui j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173 populiacijose. Pastaraisiais metais nerim\u0105 kelia atvejai pietin\u0117je Afrikos pakrant\u0117je, kur ruoniai elg\u0117si ne\u012fprastai agresyviai ir yra fiksuota u\u017epuolim\u0173 prie\u0161 \u017emones.<\/p>\n
Piet\u0173 Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutlig\u0117s atvej\u0173 tarp ruoni\u0173, daugiausia \u2013 vienoje r\u016b\u0161yje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai \u0161\u012f protr\u016bk\u012f \u012fvardija kaip precedento neturint\u012f j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173 susirgim\u0173 mast\u0105, nes pasiutlig\u0117 tradici\u0161kai siejama su sausumos gyv\u016bnais.<\/p>\n
Manoma, kad pirminis viruso patekimas \u012f ruoni\u0173 populiacij\u0105 gal\u0117jo \u012fvykti per kontakt\u0105 su sausumoje gyvenan\u010diais pl\u0117\u0161r\u016bnais, pavyzd\u017eiui, \u0161akalais, kurie regione yra \u017einomi pasiutlig\u0117s platintojai. V\u0117liau virusas gal\u0117jo prad\u0117ti plisti jau pa\u010di\u0173 ruoni\u0173 kolonijose, kur gyv\u016bnai nuolat artimai kontaktuoja.<\/p>\n
Kas kei\u010diasi d\u0117l El Ninjo?<\/p>\n
El Ninjo \u2013 nat\u016bralus klimato svyravimas, susij\u0119s su ne\u012fprastai \u0161iltu pavir\u0161ini\u0173 vanden\u0173 periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenyn\u0173 ekosistemas visame pasaulyje. \u0160ilt\u0117jant vandeniui ir kintant maisto i\u0161tekli\u0173 pasiskirstymui, ruoni\u0173 populiacijos da\u017eniau migruoja ie\u0161kodamos \u017euv\u0173, tod\u0117l skirting\u0173 region\u0173 kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad migracijos grandin\u0117 teori\u0161kai gali veikti taip: ruoniai pasislenka \u012f naujas maitinimosi zonas, susiduria su u\u017ekratu, o v\u0117liau gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprastas veisimosi vietas ir virus\u0105 perne\u0161a toliau. Tai svarbu ir d\u0117l to, kad piet\u0173 pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruoni\u0173 r\u016b\u0161ys, tod\u0117l infekcija gali \u201eper\u0161okti\u201c tarp populiacij\u0173.<\/p>\n
Ar tai pavojinga \u017emon\u0117ms?<\/p>\n
Pasiutlig\u0117 yra mirtina liga, jei po u\u017esikr\u0117timo laiku nepradedama profilaktika, tod\u0117l bet koks \u012ftarimas d\u0117l galimo kontakto su u\u017ekr\u0117stu gyv\u016bnu vertinamas itin rimtai. Vis d\u0117lto veterinarijos ir visuomen\u0117s sveikatos ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad iki \u0161iol fiksuoti \u017emoni\u0173 kontaktai su \u012ftartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutlig\u0117s atvejais.<\/p>\n
\u017dmon\u0117ms, lankantiems pietin\u0117s Afrikos papl\u016bdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruoni\u0173 ir nebandyti j\u0173 \u0161erti ar liesti. Rizikos signalai \u2013 ne tik agresija, bet ir dezorientacija, ne\u012fprastas art\u0117jimas prie \u017emoni\u0173, bandymai kand\u017eioti daiktus ar \u201ekand\u017eioti or\u0105\u201c, taip pat akivaizdi baim\u0117s stoka.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is virusas vis dar i\u0161lieka globali problema<\/p>\n
Pasaulyje pasiutlig\u0117 kasmet nusine\u0161a apie 60 000 \u017emoni\u0173 gyvybi\u0173, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o did\u017eioji dalis u\u017esikr\u0117tim\u0173 siejama su \u0161un\u0173 \u012fkandimais. Liga i\u0161lieka i\u0161vengiama, jei taikoma prevencin\u0117 vakcinacija rizikos grup\u0117ms arba skubi profilaktika po \u012fkandimo.<\/p>\n
D\u0117l to sveikatos specialistai pabr\u0117\u017eia, kad net jei ruoni\u0173 protr\u016bkiai kol kas laikomi labiau gyv\u016bn\u0173 sveikatos ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s problema, situacija pakrant\u0117se reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis da\u017eniau susieja anks\u010diau atskirtas ekosistemas, o tai didina netik\u0117t\u0173 infekcij\u0173 plitimo rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
El Ninjo skatinamos ruoni\u0173 migracijos gali didinti pasiutlig\u0117s plitimo rizik\u0105: k\u0105 rodo atvejai pietin\u0117je Afrikoje ir kaip saugotis \u017emon\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,4652,30896,34798,8865,6193,14190],"miestas":[],"class_list":["post-45068","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-el-ninjo","tag-juru-zinduoliai","tag-namibija","tag-pasiutlige","tag-pietu-afrika","tag-ruoniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45068","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45068"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45068\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45068"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45068"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45068"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45068"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}