\u0160iaurin\u0117je Tiuringijoje Vokietijoje tiriami suakmen\u0117j\u0119 med\u017ei\u0173 kamienai mokslininkams tapo i\u0161skirtine geologine laiko kapsule. M\u00fcnsterio universiteto geologo Steffeno Tr\u00fcmperio vadovaujama komanda nustat\u0117, kad \u0161ie med\u017eiai augo ma\u017edaug prie\u0161 300 milijon\u0173 met\u0173, kai dabartin\u0117s Vokietijos teritorija buvo ar\u010diau pusiaujo.<\/p>\n
Radaviet\u0117 \u017einoma nuo XVIII am\u017eiaus, o kai kurie i\u0161lik\u0119 kamienai siekia iki 20 metr\u0173 ilg\u012f. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai buvo tropini\u0173 mi\u0161k\u0173 liekanos, augusios superkontinente Pang\u0117joje, o v\u0117liau palaidotos upi\u0173 atne\u0161t\u0173 nuos\u0117d\u0173 sluoksniuose.<\/p>\n
Fosilizacijos metu medienos audinius palaipsniui pakeit\u0117 mineralai, o ypa\u010d svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko kvarcas. B\u016btent jis \u012fsiskverb\u0117 \u012f med\u017eio strukt\u016br\u0105 ir laikui b\u0117gant pakeit\u0117 pirmin\u0119 organin\u0119 med\u017eiag\u0105, i\u0161saugodamas mikroskopines detales.<\/p>\n
Analizuodami skirtingas kvarco \u201ekartas\u201c mokslininkai aptiko penkis nuoseklius mineralizacijos etapus. \u0160ie etapai ap\u0117m\u0117 ma\u017edaug 200 milijon\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f nuo v\u0117lyvojo karbono iki ankstyvosios kreidos, o \u012fvertinus v\u0117lesn\u012f uolien\u0173 i\u0161kilim\u0105, bendras \u012fra\u0161as siekia apie 300 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 atradim\u0173 buvo skys\u010di\u0173 inkliuzai, \u012fstrig\u0119 kvarco kristaluose. Jie i\u0161saugojo informacij\u0105 apie s\u0105lygas, kuriomis formavosi mineralas, \u012fskaitant temperat\u016br\u0105, sl\u0117g\u012f ir tirpal\u0173 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Tyrimai parod\u0117, kad tam tikru metu suakmen\u0117jusios medienos fragmentai buvo atsid\u016br\u0119 ma\u017edaug 3\u20135,5 kilometro gylyje, kur temperat\u016bra siek\u0117 apie 160\u2013240 laipsni\u0173 Celsijaus. Tokie duomenys leid\u017eia atkurti ne tik fosilizacijos eig\u0105, bet ir regiono tektonin\u0119 bei termin\u0119 istorij\u0105.<\/p>\n
Nor\u0117dami perskaityti \u0161\u012f ilgaam\u017e\u012f \u201e\u012fra\u0161\u0105\u201c, tyr\u0117jai taik\u0117 kelis geocheminius ir mineraloginius metodus, \u012fskaitant kvarco katodoliuminescencin\u0119 analiz\u0119, skys\u010di\u0173 inkliuz\u0173 tyrimus, deguonies ir silicio izotop\u0173 analiz\u0119, Raman\u0173 termometrij\u0105 bei U\u2013Pb datavim\u0105 tiesiogiai mineral\u0173 m\u0117giniuose.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad suakmen\u0117jusi mediena aptinkama daugelyje pasaulio geologini\u0173 formacij\u0173, tod\u0117l pana\u0161\u016bs tyrimai ateityje gali pad\u0117ti atkurti ir kit\u0173 region\u0173 raidos istorij\u0105. Vis d\u0117lto \u0161is atvejis laikomas i\u0161skirtiniu, nes iki \u0161iol suakmen\u0117jusioje medienoje nebuvo taip ai\u0161kiai dokumentuota tokia ilga ir daugiaetap\u0117 mineralizacijos seka.<\/p>\n
Studijos autoriai nurodo, kad net nedidelis suakmen\u0117jusios medienos fragmentas gali saugoti signalus apie senovinius temperat\u016bros poky\u010dius, skys\u010di\u0173 cirkuliacij\u0105 ir tektoninius procesus. Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vokietijos Tiuringijoje tiriami suakmen\u0117j\u0119 kamienai atskleid\u0117 penkis mineralizacijos etapus ir net 300 milijon\u0173 met\u0173 regiono geologin\u0119 istorij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":45247,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[34950,874,34951,34952,34949,21924,466],"miestas":[],"class_list":["post-45246","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-fosilizacija","tag-geologija","tag-kvarcas","tag-pangeja","tag-suakmenejusi-mediena","tag-tiuringija","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45246","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45246"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45246\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45247"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45246"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45246"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45246"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45246"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}