Ukrainos mokslininkai buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje stebi i\u0161skirtin\u012f rei\u0161kin\u012f: teritorijoje, kuri dar neseniai buvo po vandeniu, nat\u016braliai formuojasi i\u0161tisas mi\u0161kas. Pasak tyr\u0117j\u0173, tai retas atvejis, kai beveik nuo nulio per trump\u0105 laik\u0105 susikuria pilnavert\u0117 ekosistema su keli\u0173 auk\u0161t\u0173 augalijos strukt\u016bra.<\/p>\n
Apie \u0161iuos poky\u010dius vie\u0161ai kalb\u0117jo Ukrainos nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos Botanikos instituto (M. G. Cholodnio) tyr\u0117jai, kurie \u012f vietov\u0119 vyksta kelis kartus per metus. J\u0173 ekspedicijos siejamos su platesniais vertinimais, kaip karas ir klimato kaita veikia biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 bei buveini\u0173 kait\u0105.<\/p>\n
\u201eVietoje, kur buvo Kachovkos vandens telkinys, dabar stebime vienodo am\u017eiaus u\u017eliejam\u0173 teritorij\u0173 mi\u0161ko formavim\u0105si, o jo mastas yra sunkiai suvokiamas\u201c, \u2013 sak\u0117 mokslinink\u0117 Jekaterina Romanenko.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, dominuojanti med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is \u0161iuo metu yra gluosniai, kuri\u0173 vidutinis auk\u0161tis jau siekia apie 6,5 metro, o kamieno skersmuo vietomis art\u0117ja prie 5\u20136 centimetr\u0173. Nors region\u0105 veikia kar\u0161\u010diai ir dr\u0117gm\u0117s svyravimai, augmenija, anot mokslinink\u0173, ne tik i\u0161silaiko, bet ir sudaro s\u0105lygas plisti kitiems augalams bei gyv\u016bnams.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 po\u017eymi\u0173, rodan\u010di\u0173 ekosistemos brendim\u0105, yra ai\u0161kiai matoma sluoksniuot\u0117. Vir\u0161utiniame auk\u0161te fiksuojami gluosniai ir tuopos, viduriniame \u2013 kr\u016bmynai, o apa\u010dioje plinta pakran\u010di\u0173 augalai, tokie kaip nendr\u0117s ir viksvos, tod\u0117l did\u0117ja buveini\u0173 \u012fvairov\u0117 ir atsiranda daugiau ni\u0161\u0173 vabzd\u017eiams, pauk\u0161\u010diams bei smulkiesiems \u017einduoliams.<\/p>\n
\u201eAnks\u010diau tai buvo gana vienalyt\u0117, supaprastinta ekosistema, o dabar formuojasi daug skirting\u0173 ekosistem\u0173. Tai, k\u0105 matome, primena Did\u017eiojo Lanko atgimim\u0105 ne\u012ftik\u0117tinu grei\u010diu\u201c, \u2013 sak\u0117 biologas Ivanas Mojsijenka.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad Kachovkos vandens telkinys buvo ypa\u010d monotoni\u0161ka aplinka, kur did\u017eioji dalis gyvyb\u0117s telk\u0117si pakrant\u0117se, o atviro vandens plotai buvo biologi\u0161kai skurdesni. Dabar, kai atsiveria sausumos plotai, prasideda spartus pirmin\u0117s sukcesijos procesas, kai augalija palaipsniui kei\u010dia aplink\u0105, stabilizuoja dirvo\u017eem\u012f ir kuria s\u0105lygas \u012fsikurti vis sud\u0117tingesn\u0117ms bendrijoms.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai akcentuoja, kad tokios teritorijos gali b\u016bti jautrios invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimui ir ekstremaliems hidrologiniams poky\u010diams, tod\u0117l nuolatin\u0117 steb\u0117sena yra b\u016btina. \u0160ie duomenys taip pat svarb\u016bs platesn\u0117ms diskusijoms apie karo \u017eal\u0105 gamtai, ekosistem\u0173 atk\u016brimo galimybes ir tai, kaip klimato kaita gali pagreitinti arba sul\u0117tinti nat\u016bralius atsigavimo procesus.<\/p>\n
Kontekstas siejamas ir su 2023 metais \u012fvykusiu Kachovkos u\u017etvankos sugriovimu, po kurio regione kilo didelio masto ekologini\u0173 pasekmi\u0173: pasikeit\u0117 vandens re\u017eimas, sutriko buvein\u0117s, dalis teritorij\u0173 buvo u\u017etvindyta, kitos \u2013 staigiai i\u0161d\u017ei\u016bvo. Ukrainos institucijos ir mokslininkai toliau renka informacij\u0105 apie \u017eal\u0105 bei ilgalaikes pasekmes gamtai ir \u017emoni\u0173 \u016bkiui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Buvusio Kachovkos vandens telkinio dugne per kelerius metus spar\u010diai formuojasi nat\u016bralus mi\u0161kas, o mokslininkai fiksuoja nauj\u0105 ekosistem\u0105 ir jos rizikas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,151,3686,2326,28707,299],"miestas":[],"class_list":["post-45298","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-invazines-rusys","tag-kachovkos-uztvanka","tag-kachovkos-vandens-telkinys","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45298\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45298"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=45298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}