Vasaris ir kovas \u2013 tinkamiausias metas \u017eieminiam vaismed\u017ei\u0173 gen\u0117jimui, dar vadinamam pavasariniu arba prie\u0161kovo gen\u0117jimu. Svarbu suprasti, kuo skiriasi formuojamasis ir palaikomasis gen\u0117jimas, taip pat kada pirm\u0105 kart\u0105 gen\u0117ti pavasar\u012f ar ruden\u012f pasodintus medelius.<\/p>\n
Formuojamasis gen\u0117jimas prie\u0161kovo metu taikomas vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vaismed\u017eiams, o palaikomasis \u2013 daugiausia obelims ir kriau\u0161\u0117ms. Darbus prad\u0117kite tik tuomet, kai dien\u0105 temperat\u016bra nenukrenta \u017eemiau nulio. Pasiruo\u0161kite gerai pagal\u0105stas sodo \u017eirkles ir pj\u016bklel\u012f, o didesn\u0117ms \u017eaizdoms u\u017etepti \u2013 med\u017ei\u0173 balzam\u0105.<\/p>\n
Pirmaisiais metais visiems vaismed\u017eiams b\u016btinas formuojamasis gen\u0117jimas. Jis padeda geriau \u012fsi\u0161aknyti ir skatina intensyvesn\u012f ant\u017eemini\u0173 dali\u0173 augim\u0105. Kaulavaisiams formuojamasis gen\u0117jimas paprastai taikomas 3\u20134 metus, o s\u0117klavaisiams \u2013 5\u20136 metus. Pagrindinis tikslas \u2013 suformuoti tvirt\u0105, orui pralaid\u017ei\u0105 laj\u0105, kuri kasmet duot\u0173 ger\u0105 derli\u0173.<\/p>\n
Ruden\u012f pasodintus medelius pirm\u0105 kart\u0105 gen\u0117kite tik prie\u0161kovo metu, o pavasar\u012f sodinamus \u2013 gen\u0117kite i\u0161kart sodinant. Kiekviena r\u016b\u0161is ir veisl\u0117 turi sav\u0173 reikalavim\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai formuojama auk\u0161tin\u0117 (pakopin\u0117) laja, kai pagrindin\u0117s \u0161akos i\u0161d\u0117stomos ma\u017edaug kas pus\u0119 metro. Vir\u0161\u016bninis, arba pagrindinis, \u016bglis turi b\u016bti auk\u0161tesnis u\u017e \u0161oninius \u2013 jis lemia bendr\u0105 lajos augim\u0105.<\/p>\n
Formuojant pakopin\u0119 laj\u0105 pirmais metais vir\u0161\u016bnin\u012f \u016bgl\u012f patrumpinkite taip, kad jis 5\u20138 pumpurais b\u016bt\u0173 auk\u0161tesnis u\u017e \u0161oninius \u016bglius, kuri\u0173 paprastai paliekami keturi. Po rudeninio pasodinimo da\u017eniausiai kerpama paliekant 5\u20138 pumpurus, o paskutinis pumpuras turi b\u016bti nukreiptas \u012f i\u0161or\u0119. Pavasar\u012f sodinant gen\u0117jimas b\u016bna gilesnis \u2013 paliekama 2\u20133 pumpurai. Auk\u0161\u010diau esantiems \u016bgliams palikite ma\u017eiau pumpur\u0173, kad \u0161onini\u0173 \u016bgli\u0173 galai b\u016bt\u0173 viename lygyje. Silpnesnius \u016bglius trumpinkite labiau \u2013 taip paskatinsite j\u0173 augim\u0105.<\/p>\n
Antrais metais gen\u0117kite atsi\u017evelgdami \u012f pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 prieaug\u012f. Jei medelis augo silpnai, taikykite stipresn\u012f gen\u0117jim\u0105 \u2013 palikite 1\u20133 pumpurus, kad suaktyvintum\u0117te augim\u0105. Po tinkamai atlikto gen\u0117jimo \u016bgliai tur\u0117t\u0173 u\u017eaugti bent apie pus\u0119 metro. \u012e lajos vid\u0173 augan\u010dius \u016bglius pa\u0161alinkite, konkurentinius \u2013 i\u0161pjaukite, per ilg\u0105 smulk\u0173 apaugim\u0105 patrumpinkite. \u0160onines skeletines \u0161akas, kurios sudaro lajos pagrind\u0105, patrumpinkite ma\u017edaug tre\u010ddaliu (vir\u0161 i\u0161orinio pumpuro), o vir\u0161\u016bnin\u012f \u016bgl\u012f palikite taip, kad jis b\u016bt\u0173 apie 20 cm auk\u0161tesnis u\u017e laj\u0105.<\/p>\n
Tre\u010diais ar ketvirtais metais formuojama antroji lajos pakopa. Tam parinkite tinkamus \u016bglius ant vir\u0161\u016bninio stiebo, esan\u010dius daugiau nei per pus\u0119 metro nuo pirmosios pakopos. V\u0117l pa\u0161alinkite nereikalingus \u016bglius, o \u0161onines skeletines \u0161akas patrumpinkite ma\u017edaug ketvirtadaliu pernyk\u0161\u010dio prieaugio. Vir\u0161\u016bnin\u012f \u016bgl\u012f trumpinkite tik tais metais, kai formuojama antroji pakopa. Kai antroji pakopa suformuota ir prieaugis pakankamas, formuojamojo gen\u0117jimo paprastai atsisakoma, kad neb\u016bt\u0173 atid\u0117tas der\u0117jimo prad\u017eios laikas.<\/p>\n
Jeigu nepavyksta suformuoti taisyklingos lajos, medis gali augti silpnai. Tokiu atveju taikykite stipresn\u012f gen\u0117jim\u0105, o i\u0161 tvirtesni\u0173 \u016bgli\u0173 formuokite naujas skeletines \u0161akas.<\/p>\n
Kaulavaisi\u0173 \u017eiem\u0105 gen\u0117ti neberekomenduojama, kai laja jau suformuota \u2013 jiems palaikomasis gen\u0117jimas tinkamesnis po derliaus nu\u0117mimo. Palaikomasis gen\u0117jimas, dar vadinamas praretinamuoju arba kontroliniu, padeda reguliuoti vegetatyvini\u0173 ir generatyvini\u0173 organ\u0173 pusiausvyr\u0105 ir i\u0161laikyti laj\u0105 oring\u0105. Paprastai \u0161alinami \u012f lajos vid\u0173 augantys \u016bgliai, ypa\u010d ve\u0161liai dygstantys jaunesniuose med\u017eiuose.<\/p>\n
Senesni med\u017eiai, did\u0117jant der\u0117jimui, da\u017enai ima augti l\u0117\u010diau, tod\u0117l gen\u0117jim\u0105 reik\u0117t\u0173 riboti. \u0160iuo laikotarpiu svarbiausia \u2013 vaisini\u0173 \u0161ak\u0173 prie\u017ei\u016bra. Ribodami per gaus\u0173 der\u0117jim\u0105 pasieksite reguliariau besikartojant\u012f derli\u0173 ir geresn\u0117s kokyb\u0117s, stambesnius vaisius.<\/p>\n
Genint itin svarbi technika. Pjaukite ties \u0161akos \u017eiedu \u2013 ma\u017edaug 2 mm vir\u0161 \u016bglio pagrindo. Per auk\u0161tas pj\u016bvis palieka kelmel\u012f, kuris d\u017ei\u016bsta iki sveikos medienos ir l\u0117tina gijim\u0105. Per gilus pj\u016bvis pa\u017eeid\u017eia motinin\u0117s \u0161akos medien\u0105 ir susilpnina jos apsaug\u0105 nuo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173. Toks pj\u016bvis med\u017eiui yra \u017ealingiausias, o, skirtingai nei palikt\u0105 kelmel\u012f, jo v\u0117liau pataisyti ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Nuotraukos \u0161altinis: \u201eiStock\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vasaris ir kovas \u2013 tinkamiausias metas \u017eieminiam vaismed\u017ei\u0173 gen\u0117jimui, dar vadinamam pavasariniu arba prie\u0161kovo gen\u0117jimu. Svarbu suprasti, kuo skiriasi formuojamasis ir palaikomasis gen\u0117jimas, taip pat kada pirm\u0105 kart\u0105 gen\u0117ti pavasar\u012f ar ruden\u012f pasodintus medelius. Formuojamasis gen\u0117jimas prie\u0161kovo metu taikomas vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vaismed\u017eiams, o palaikomasis \u2013 daugiausia obelims ir kriau\u0161\u0117ms. Darbus prad\u0117kite tik tuomet, kai dien\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-453","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sodas-ir-darzas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/453","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=453"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/453\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=453"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=453"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=453"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=453"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}